Partijos steigėjai ir pats S. Skvernelis dar prieš pat steigiant partiją ne kartą akcentavo kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“.
„Skvernelis nelabai turi pažiūrų, bet kiek jų turi, jos vis vien yra arčiau Ramūno Karbauskio. <…> Skvernelis vis vien pretenduoja į sveikesnės LVŽS antrą leidimą“, – naujienų portalui tv3.lt sakė Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Virgis Valentinavičius.
Dabar jie atkreipia dėmesį į nuolat pabrėžiamą teiginį, esą dauguma politikų, esančių partijoje, turi valstybės valdymo patirties.
Politologai neabejoja, kad patirtis pabrėžiama sąmoningai, nes prisijungti į partiją nariai buvo viliojami mintimi, kad po artimiausių Seimo rinkimų jie su šia politine jėga bus valdžioje.
„Kai patirtis darosi svarbesnė už vertybes, už užimamas pozicijas, už principus, ji turi dvi puses – teigiamą ir neigiamą. Tai rodo tam tikrą politinį cinizmą, oportunizmą ir polinkį užsiimti „politiniu turizmu“. Skvernelio artimo rato sudėtis yra labai marga – yra konservatorių, galimai tai pasieks ir liberalus, o tai parodo, kad pažiūros čia nėra tokios svarbios. Svarbiausia čia interesas kartu atsidurti valdžioje, o paskui jau ta valdžia naudotis.
Ta patirtis tai yra lazda su dviem galais: iš vienos pusės galima sakyti rinkėjams, kad esi patyręs, iš kitos pusės – kyla įtarimas, kad su principais yra problemų“, – dėsto V. Valentinavičius.
Kiek griežčiau Demokratų sąjungos steigėjų pasisakymus vertina Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas, politologas Bernaras Ivanovas. Pritardamas V. Valentinavičiui, kad partijoje susirinkę nariai ieško tik politinės naudos ir galimybių atsidurti valdžioje, jis teigia, kad jų kalbos apie sąžiningumą – tarsi patyčios iš rinkėjų.
„Nei ten partija, nei ten ideologija, nei ten kažkokia iš apačių kilusi energija. Tiesiog viršuje nusprendė sukurti partiją, atvarė autobusas, susodino ten „politines kaliauses“ iš įvairių grupių. Kai kas patys delegavo, kai kas patys pabėgo neapsikentę. Partija – visiška chaltūra, – kritiškai naująją Demokratų sąjungą vertina B. Ivanovas.
Partijos narius vejasi praeities skandalai, ne išimtis ir pats Skvernelis
Naujasis politinis darinys yra itin margas – partijoje gausu ne iš tik valstiečių atėjusių narių, bet ir socialdemokratų, konservatorių ir darbiečių partijoms priklausiusių politikų.
Pasiteiravus politologų, ar S. Skvernelis gali pasitikėti bendražygiais, kurie jau kartą dėl politinių išskaičiavimų iš vienos partijos perėjo į kitą pusę, jie abu vienodai pabrėžė, kad jam tai ne kliūtis.
Anot V. Valentinavičiaus, S. Skverneliui yra svarbu, kaip politikai sutaria su juo, o ne tai, kas buvo praeityje. Eksperto teigimu, S. Skvernelis akivaizdžiai nedaro prielaidos, kad šie žmonės jį kada nors paliks, o tai remiasi tuo, kad būnant valdžioje, tai šitie žmonės bus su juo.
Scenarijaus ateiti į kitus rinkimus ir juose nelaimėti valdžios, pasak politologo, nei S. Skvernelis, nei partija neturi. Ir tai yra svarbiau nei atskirų narių reputacija.
Nors ir po šios informacijos iškilimo į viršų ji savo kandidatūrą atsiėmė, neliko nieko nepešusi neliko – kartu su kitais 28 nariais – partijos pirmininku, aštuoniais pavaduotojais ir kitais steigiamajame suvažiavime išrinktais atstovais sudaro partijos valdybą.
„Pagrindinė grėsmė šiai partijai yra būtent paties Skvernelio požiūris į tai, kas yra gera ir kas yra bloga reputacija. Ponia Beata Volungevičienė pasitraukė iš kandidatų [į pirmininko postą], bet ji liko partijoje ir yra vadovaujančiose organuose. Paties Skvernelio vertinimo šios skandalingos asmenybės mes apskritai nematėme. Vadinasi, jam šitie dalykai yra tvarkoje.
Turint galvoje, kad mes Skvernelį prisimename kaip kelių asfaltavimo, kaip žmonos įdarbinimo valstybės klientų įstaigose specialistą. Jis iki šiol visais šiais klausimais nepripažino, kad interesų konfliktas buvo ir niekad nepripažino, kad padarė kažką blogo. Tai atitinkamai jo požiūris į reputaciją lankstus ir guminis“, – teigia V. Valentinavičius.
„Nežinau, ką reikia padaryti, kad Skvernelis pripažintų, kad čia reputacijai yra blogai“, – pridūrė jis.
V. Valentinavičius primena ir 2019 metais atliktą ekspremjero kabineto remontą, atsiėjusį maždaug 200 tūkst. eurų, kurį išsiaiškino naujienų portalas 15 min. Iki šiol neaišku, kodėl remonto ir baldų kainos po slaptumo ženklu, kaip ir tai, kad Kultūros paveldo departamento leidimas remontui išduotas atbuline tvarka.
Senąjį premjero kabinetą remontuoti nusprendė tuometinis Skvernelio Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis, o remonto ir baldų pirkimo išlaidas apmokėjo Vadovybės apsaugos departamentas. Tačiau tiek departamentas, tiek kancleris Stončaitis atsakomybės kratosi – esą kanceliarija ne prie ko, o departamentas tik prižiūrėjo ir vykdė pirkimą, rūpinosi patalpų saugumu. Anot Bronislovo Matelio, dabartinis Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Stončaitis negalėjo nežinoti remonto ir baldų pirkimų niuansų.
V. Valentinavičius ne tik patį kabineto remontą, bet ir A. Stončaičio išsisukinėjimą vadina skandalu.
„Vyriausybė visas kabineto atnaujinimo išlaidas pakišo po Valstybės apsaugos departamentu, o tai uždengė tai valstybine paslaptimi. Suprask, lempų pakeitimas, lempų kainos neįmanoma sužinoti todėl, kad tai yra valstybės paslaptis.
Ir A. Stončaitis, kuris tuo metu sėdėjo gretimame kabinete už sienos, kanclerio kabinete, sako, kad neprisimena, kaip tas Skvernelio kabinetas buvo suremontuotas. Stončaitis visą laiką greta Skvernelio ir Skvernelis tame taip pat nemato problemų“, – sako V. Valentinavičius.
„Taip pat šalia Skvernelio yra ir Lukas Savickas <...> jis yra tiesiogiai susijęs su labai įtartinais medicininės įrangos testų įsigijimo skandalais Skvernelio Vyriausybės metu. Tai L. Savicko reputacija Skvernelis taip pat neabejoja ir atitinkamai galima laukti, kad su tokiu požiūriu į savo ir savo partijos narių reputaciją Skvernelis gali turėti problemų. Potencialas korupciniams skandalams šioje grupėje žmonių yra pakankami didelis“, – dėsto jis.
Primename, kad 2020 metų vasarą L. Savicko pavardė buvo minima taip pat ir taip vadinamoje Šarūno Narbuto byloje dėl COVID-19 reagentų pirkimo. L. Savickas tuo metu buvo apklaustas kaip liudytojas. Kaip skelbia BNS, sukčiavimu ir piktnaudžiavimu COVID-19 reagentų pirkimo byloje kaltinamas buvęs Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovas Š. Narbutas kaltės nepripažįsta. Vilniaus apygardos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti jo baudžiamąją bylą. Per ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2020 metų kovą–liepą, veikdamas kaip Vyriausybės atstovas ir nešališkas ekspertas, gavęs iš tuometinės sveikatos apsaugos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo L. Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu, Š. Narbutas derėjosi su reikiamus reagentus tiekiančios užsienio įmonės pardavimų vadovu dėl jų įsigijimo kainos. Iš viso susiderėta dėl daugiau kaip 300 tūkst. vienetų įsigijimo. Pasirašęs tokią sutartį su įmonės generaliniu direktoriumi, Š. Narbutas įgijo didelės vertės svetimą turtą – daugiau nei 300 tūkst. eurų, teigia prokuratūra.
Primename, kad 2020 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ėmėsi dar vieno tyrimo, kuris susijęs su L. Savicku. FTT ėmėsi tirti 6 mln. eurų vertės greitųjų COVID-19 testų pirkimą. Jį vykdė Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldi Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija.Tuometinis S. Skvernelio patarėjas L. Savickas, ikiteisminiame tyrime aptartas specialiojo liudytojo statusu, 2020 m. teigė, kad sprendimą inicijuoti greitųjų testų įsigijimą ir įpareigoti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją įgyvendinti pirkimą priėmė Aurelijus Veryga. Dabar L. Savickas byloje yra likęs liudytojo statusu.
Kaip ir V. Valentinavičius užsiminė aukščiau, ir patį S. Skvernelį jau ne kartą sudrebino skandalai.
2019 m., po to kai S. Skvernelio vadovaujamoje Vyriausybė susisiekimo ministro pareigas ėjęs Jaroslavas Narkevičius pasiūlė Vyriausybei perskirstyti daugiau nei tris milijonus eurų iš Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo bei pinigus skirti Vilniaus bei Trakų rajonų, keliams, Vilniaus rajono savivaldybė pasinaudojo proga ir tuo pačiu pasiprašė papildomų lėšų – beveik 700 tūkstančių eurų.
Ir beveik pusė šios sumos – 300 tūkstančių kaip dabar paaiškėjo, nubyrėjo būtent premjero gatvei tvarkyti. Beje, šie papildomi pinigai Vyriausybės posėdyje, kuriam pats Skvernelis ir pirmininkavo, buvo itin skubiai patvirtinti, nepraėjus nė savaitei po prašymo.
2020 m. buvusio premjero Sauliaus Skvernelio žmona įsidarbino lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics Retail“, kuriame po neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenti krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos esą susijusios su S. Skvernelio aplinkos verslininkais.
Buvęs premjeras šią informaciją pavadino sąmoningu melu. Jis sakė, kad susitarimas tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Orlen Lietuvos“ atitiko valstybės interesus.
Skvernelio kalbas vadina gudravimu
Steigiamajame suvažiavime S. Skvernelis teigė, kad dabar yra pats rinkamiausias laikas pasiruošti 2023 m. pavasarį vykstantiems savivaldos rinkimams ir startuoti kaip politinė partija.
„Aišku, turime pageidavimą ir preferenciją, kad mūsų sąrašuose, pirmiausia savivaldybės tarybos, teikiami būtų partijos nariai. Bet tikrai, kaip sakėte, yra dalis žmonių, kurie bus partijos bičiuliais, tokiu būdu taip pat galės sustiprinti rinkimų sąrašą. Mes orientuojamės, kad tie žmonės, kurie eis į savivaldos rinkimus, kad būtų mūsų bendruomenės nariais “, – teigė S. Skvernelis.
Visgi politologų šie jo žodžiai neįtikina. Jie teigia manantys, kad S. Skvernelis sąmoningai gudrauja sakydamas, kad specialiai pasirinkto partijos steigimo laiką.
„Manau, kad kai susikaupia pakankamai steigėjų ir pakankamai pavardžių, kurias galima parodyti, tuomet tas suvažiavimas ir vyko. Tai natūralus procesas ir čia aiškinti, kad yra kažkoks specialus strategavimas, nemanau, kad yra labai rimta“, – sako V. Valentinavičius.
Jam priduria B. Ivanovas, neabejodamas, kad S. Skvernelis partiją burti ruošėsi jau anksčiau, dar prieš 2016 m. Seimo rinkimus, tačiau „jam liga sutrukdė“.
„Tiesiog neišėjo. Tas konfliktas pas jį su Karbauskiu buvo seniai ir čia jokia vieša paslaptis. Manau, kad tas tikslas truputėlį didesni negu savivaldos rinkimai. Tikslas yra perimti valdžią ir galbūt net esant visai krizinei situacijai iš dabartinės koalicijos, kartu su socdemais. Tai yra bandymas perimti iniciatyvą iš vadinamųjų „paraščių“ arba „antisisteminių“ politinių jėgų, kurios niekaip nėra kontroliuojamos“, – kalbėjo jis.
Kas bus šios partijos rinkėjai?
Nors partija dar nebuvo formaliai neįkurta, portalo „Delfi“ užsakymų visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Spinter tyrimai“ Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ įtraukė į gruodžio mėnesį vykdytą apklausą, po kurios paaiškėjo, kad už ją būtų linkę balsuoti 7,2 proc. apklaustų respondentų. „Vilmorus“ duomenys rodo, jog S. Skvernelis yra trečias populiariausias tarp visuomenės veikėjų po prezidento Gitano Nausėdos ir socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės.
Pasak profesorės A. Ramonaitės, toks reitingas dar net neįkurtai politinei partijai yra tikrai gana neblogas rezultatas, nors rinkimuose ji, žinoma, tikėtųsi daugiau palaikymo. „Tačiau čia labai sunku pasakyti, nes Lietuvoje daug žmonių apsisprendžia paskutinę akimirką, todėl naujosios partijos rinkimuose paprastai pranoksta apklausas, kurios būna daromos prieš rinkimus. Jeigu tokį procentą jie gautų per rinkimus, manau, labai nusiviltų, bet kaip startinė pozicija atrodo gera“, – teigia politologė.
Paklausta, ar S. Skvernelio partijos įkūrimas grasina tik centro kairės politinėms partijoms (tai yra socialdemokratams, Darbo partijai, valstiečiams žaliesiems, Regionų partijai), ar ramybe neturėtų dvelkti ir dešinieji, A. Ramonaitė sutiko, jog šiuo atveju poveikį gali pajusti ir valdantieji – tiksliau Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis.
„Yra toks pusiau mitas, pusiau tikrovė, kad konservatorių rinkėjai yra lojalesni nei kitų partijų. Bet, pirma, tam lojalumui yra ribos, o, antra, norint laimėti daugiau balsų nei vien tik lojaliuosius rinkėjus reikia pritraukti ir dvejojančius. Kaip žinia, paprastai pas mus net ir ne krizės sąlygomis valdančiosios partijos praranda daug balsų, o dabartinės krizės sąlygomis, tikėtina, kad balsų praradimai bus nemaži ir tie rinkėjai turės kažkur nueiti. Klausimas, kur? Kadangi kitos dešiniosios partijos irgi bus buvusios valdančiosios, o jeigu asmuo bus nusivylęs visa valdančiąja koalicija, tada turės ieškoti alternatyvų. Žmogui, kuris balsavo už konservatorius, bet nėra užkietėjęs jų rėmėjas, lieka tik partijos per vidurį – arba S. Skvernelis, arba socialdemokratai“, – teigė profesorė.
Kažkiek nukąsti S. Skvernelis galėtų ir nuo Liberalų sąjūdžio: abiejų partijų interesai galėtų susikirsti politinio spektro centre, nes Liberalų sąjūdis ieško nuosaikių rinkėjų centro dešinėje, o S. Skvernelio partija – centro kairėje.
A. Ramonaitė neatmeta galimybės, jog S. Skvernelio demokratai bandys tapti catch-all tipo partija, kai siekiama pritraukti visokio tipo rinkėjus, o patys rinkėjai, žvelgdami į partiją, regi tai, ką nori regėti.
Panaši taktika 2016 metais pasiteisino Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, kai vieni manė, kad ši partija yra ir kairioji, ir dešinioji, ir prorusiška, ir antirusiška.
„Jiems pavyko išlaviruoti taip, kad ir vieni, ir kiti manė, jog tai jų partija. Gali būti, kad ir S. Skverneliui gali panašiai pasisekti“, – sako politologė.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad vykusiuose pirmininko rinkimuose už Skvernelį balsavo 622 steigiamojo suvažiavimo delegatai, už kandidatą Vytautą Baką – 72, o už Lazdijų merę Ausmą Miškinienę – 48. Iš viso suvažiavime fiziškai dalyvavo 798 asmenys, o balsavo 742 delegatai. Pirmininkas išrinktas 3 metų kadencijai ir gali eiti pareigas ne daugiau nei dvi kadencijas iš eilės.
Kurti naują partiją politikai nusprendė po to, kai dalis parlamentarų atsiskyrė nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime, pritraukę keletą Mišrios grupės narių. Šiuo metu Seime frakciją sudaro 15 Seimo narių, o prisijungus K. Mažeikai išaugs iki 16 narių. Be pastarojo politiko, kuris formaliai dar neprisijungęs, frakcijoje dirba S. Skvernelis, Lukas Savickas, Rima Baškienė, Algirdas Stončaitis, Tomas Tomilinas, Domas Griškevičius, Algirdas Butkevičius, Zigmantas Balčytis, Laima Nagienė, Laima Mogenienė, Linas Kukuraitis, Rūta Miliūtė, Vilija Targamadzė, Vytautas Bakas, Zenonas Streikus.
