Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Vaikų linijos psichologė, daktarė, Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Kaip jūs pati vertintumėte tokias idėjas drausti socialinius tinklus? Ne viena šalis dabar jau svarsto tokius ribojimus.
J. Jasiulionė: Viena dalis, su kuria tikrai labai sutinku galvodama apie socialinių tinklų draudimą, tai apie žalą, kokią socialiniai tinklai gali nešti, ypač jaunesniems vartotojams. Man atrodo, tikrai gausėja tyrimų ir įrodymų, kad ypač iki 13 metų vaikai papuola į socialinius tinklus, o kartais ir 13 bei vyresni nei 13 metų.
Mes, suaugusieji, neturime galimybių pasirūpinti jų saugumu socialiniuose tinkluose. Socialiniai tinklai, panašu, irgi neturi pakankamai valios rūpintis jaunųjų vartotojų saugumu. Stebint psichikos sveikatos situaciją ir neigiamus padarinius, tikrai turime kalbėti, ir yra labai svarbu kalbėti apie tai, kad socialiniai tinklai nėra tiesiog paprastas ar toks patogus laisvalaikio praleidimo būdas – tai yra grėsmė mūsų vaikams ir tam, ką jie mato, kaip jie supranta pasaulį, koks susikuria įvaizdis apie pasaulį.
Kita dalis, kurią aš irgi galiu suprasti – ir būdama vaikų linijos atstovė, ir vaikų linijoje kaip organizacijoje turime jaunus balsus, tai yra vaikų patarėjų komanda – sako, kad žodis draudimas labai gąsdina.
Ypač galvojant apie tai, kad paaugliai iki šiol turėjo galimybę legaliai naudotis socialiniais tinklais, tikrai, man atrodo, yra labai svarbu išgirsti jaunuosius vartotojus. Svarbu turėti diskusijas kartu su jais, kaip jie mato, kokiais būdais galima didinti saugumą jų pačių socialiniuose tinkluose.
Galbūt tik drastiški draudimai nėra vienintelis sprendimas. Bet kokiu atveju, man atrodo, tema yra labai svarbi ir verta mūsų dėmesio.
Kiek iš jūsų turimos patirties, socialiniai tinklai dažnai tampa vienų ar kitų problemų šaltiniu? Dėl ko būtent kenčia jaunuoliai?
J. Jasiulionė: Sakyčiau, kad socialiniai tinklai galbūt niekada netampa tokia vienintele priežastimi, dėl ko vaikai ir paaugliai patiria tam tikrus neigiamus padarinius, bet tikrai tampa viena iš tokių svarbių skatulių.
Pavyzdžiui, vienas iš tų dalykų, apie ką kalba ir neuromokslininkai, yra tai, kad dažnas socialinių tinklų naudojimas ir pripratimas prie greito turinio, greito apdovanojimo, greito malonumo, tikrai veikia smegenų raidos trajektoriją, kaip vystosi smegenų raida.
Pavyzdžiui, vaikams, kurie turi sunkumų su dėmesiu, dažnai atrodo labai paprasta. Tėvams galbūt atrodo paprasta vaikui, kuris blaškosi ar negali nurimti, duoti aparatą ir tokiu būdu tarsi padėti nusiraminti, bet tokiu būdu mes ir toliau nepadedame jam mokytis dėmesio sukaupimo ne ties ekranu, o ties kitais dalykais.
Yra pastebėta, kad tas blaškus dėmesys vaikams, kurie jau turėjo dėmesio sunkumų, didėja lygiagrečiai su medijų naudojimu. Sunku apriboti ir kalbėti tik apie socialinių tinklų įtaką, bet tikrai reikia galvoti apie platesnį kontekstą, kad vaikai ne tik socialiniams tinklams naudoja savo išmaniuosius aparatus ar kompiuterius, ir tai yra susiję su dėmesio sunkumais.
Vaikai, kurie turi emocinių iššūkių, tikrai labai dažnai pasitelkia socialinę mediją. Socialinė medija yra tas šaltinis, kuriame jie dažnai smalsauja, gairinasi, domisi psichikos sveikatos klausimais. Ką stebime mes, specialistai, tai, kad tai tarsi tarnauja kaip palaikymas patiems vaikams, bet kartu jie gauna labai daug klaidinančios informacijos iš socialinių tinklų.
Situacija arba būklė gali blogėti būtent dėl to, kad jie ne laiku gauna pagalbą, gauna klaidinančios informacijos ir bando sau padėti visai nepadedančiais būdais. Tai yra tokia dermė: tai nėra vienintelis šaltinis, iš kurio atsiranda sunkumai, bet tai yra tikrai labai didelis rizikos veiksnys stiprinti tam tikrus dalykus ar tam tikrus sunkumus, su kuo jau susiduria vaikas.
Kai mes kalbame apie socialinių tinklų žalą, ar mes kalbame apie ją realiuoju laiku, ar vis dėlto tie padariniai gali pasimatyti ir po penkerių, ir po daugiau metų?
J. Jasiulionė: Kai kalbame apie vaikus ir socialinius tinklus, turime turėti omenyje, kad tai yra labai nehomogeniška grupė. Vaikai yra intensyvioje raidoje, ir, matyt, situacija yra vienokia. Jeigu vaikai ir paaugliai pradeda naudoti socialinę mediją tada, kada yra dabartinė numatyta žemutinė riba, man atrodo, kai vaikai pradeda laiku naudoti socialinę mediją, galime tikėtis mažesnių neigiamų padarinių arba mažesnių ir laiko perspektyvoje.
Labai didelis pavojus yra, kai ypač jauni vaikai pradeda naudotis socialine medija – amžiaus tarpsnis yra labai svarbus. Labai svarbūs yra ir vaiko tam tikri būdo bruožai. Patys paaugliai, kai su jais diskutuojame šiomis temomis, sako, kad vienus, atrodo, veikia labiau, kitus veikia mažiau, mes esame labai skirtingi.
Vaikai, kurie yra vieniši, viena vertus, socialinėje medijoje gali rasti labai daug palaikymo ir jaustis priklausantys tam tikrai grupei, bet šalia to, kai jie įninka į socialinius tinklus, jiems mažėja galimybė megzti santykius čia pat – klasėje, kieme, būreliuose ir panašiai.
Sunkėja toliau galimybės, nes vaikas negauna galimybių treniruoti to įgūdžio. Tikrai nekalbame apie tai, kad tik pradėjus vartoti iš karto matome kažkokį neigiamą poveikį, jis gali išryškėti laiko perspektyvoje.
Mes, matydami savo vaikus ir būdami šalia jų, tikrai matome, kad ne visi vaikai, kurie naudoja socialinę mediją, yra pažeisti, sužeisti ar netinkamoje raidoje. Labai svarbu yra trukmė ir kaip dera socialinė medija su kitomis gyvenimo veiklomis.
Jūsų nuomone, kiek Lietuvoje socialinių tinklų draudimas yra realu ir kiek tai spręstų problemą?
J. Jasiulionė: Aš, tiesą sakant, Lietuvoje visų pirma galvoju, mes esame tame etape, kur net iki galo gal neturime sutarimo, kaip apskritai naudojami išmanieji telefonai mokyklose ir panašiai, todėl man sunku vertinti, kiek tai būtų realu ar kiek tai spręstų problemą.
Bet man atrodo, yra labai svarbu tai, ką ir darome šį rytą – nuolatos būti kritiškiems, nuolatos galvoti, kaip aš pats su savo vaikais naudoju, kaip aš susitariu, kaip aš sprendžiu tas situacijas, kai vaikas prašo kažkokių dalykų iš technologijų, kurie galbūt neatitinka jo amžiaus. Ar aš palaikau susitarimus mokyklose?
Socialinė medija yra tik vienas iš technologijų naudojimo dalykų. Kuo daugiau kalbėsime, kuo daugiau įnešime kritinio mąstymo į mūsų suaugusiųjų tarpusavio bendravimą apie vaikus ir technologijas, tuo bus svarbiau. Kas tikrai yra svarbu, tai stebėti ribas.
Visos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
