Agresyvus šuo gali pridaryti rimtų nemalonumų tiek šuns šeimininkui, tiek aplinkiniams žmonėms. Pikti augintiniai gali suniokoti žmonių turtą, o kai kuriais atvejais net ir sutrikdyti sveikatą.
Štai, pavyzdžiui, praėjusią savaitę, Panevėžio rajone namuose mažametį vaiką apkandžiojo šuo. Vaikas dėl patirtų sužalojimų išgabentas į ligoninę. Įvykio aplinkybes aiškinasi pareigūnai.
Viešojoje erdvėje galime pamatyti ne vieną nerimą keliantį gyventojų pasipiktinimą, kai skundžiamasi, kad šeimininkai leidžia agresyviems šunims laisvai bėgioti po gyvenvietes, dėl ko gyvūnai galiausiai ką nors užpuola.
Dresiruoti reikia nuo mažens
Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dresuotojas Alfonsas Dauskurdis pasakoja, kad šunys iš prigimties turi arba neturi polinkio į agresiją.
„Pavyzdžiui, kai šuniukas yra kaip Dievo avinėlis, iš jo agresijos neišspausi net ir norėdamas. O kitas iš prigimties gali būti lyderiu ir automatiškai, norėdamas pirmauti, bus agresyvesnis. Tad šitą problemą reikia pastebėti, kol jis dar yra mažas ir tada jau ta linkme ir kreipiame, kad mums būtų patogu gyventi ir kad šuo su savo agresija nekeltų problemų“, – teigė A. Dauskurdis.
Pirmuosius požymius, jog šuniukas gali būti linkęs į lyderystę ir galimai į agresyvumą, pasak A. Dauskurdžio, galima pastebėti, kai jam yra apie 2-3 mėnesiai, todėl ir dresiruoti augintinį reikėtų nuo ankstyvo amžiaus.
Tiesa, dresuotojas priduria, kad neretai žmonės, prieš įsigydami mažus šunis, neįvertina, kad tam, jog jie būtų tinkamai išdresiruoti ir išauklėti, reikia įdėti nemažai darbo, o dresūra gali trukti ir iki 2 metų.
„Liaudies išmintis sako – lenk berželį, kol jaunas. O kada beržas užauga, tada reikia jį laužyti. Tai gerai, jeigu pasiseka nenulaužti jo, būna, kad pasiseka nulaužti ir tada turime tokį rezultatą, kad šuo pasidaro agresyvus arba bailus, jeigu perlenksi lazdą“, – apie blogas dresavimo pasekmes komentavo A. Dauskurdis.
LKD dresuotojas taip pat akcentuoja, kad kiekvieno šuns dresūra yra individuali, o tai, kas gali tikti vienam augintiniui, nebūtinai reiškia, kad tiks ir kitam.
Šuo turi užsidirbti „atlyginimą“
Siekiant tinkamai išdresiruoti šunį, kad jis būtų paklusnus ir dirbtų kartu su šeimininku, reikia ir jį kaip nors paskatinti ir motyvuoti tinkamai elgtis, pavyzdžiui, su juo žaidžiant, pagiriant ar pamaitinant.
A. Dauskurdis sako, kad tokiu būdu, šuo tarsi „užsidirba algą“ už tinkamą elgesį.
„Tai nereiškia, kad mes dabar nemaitinsime šuns savaitę ir pradėsime dresuoti. Bet tam, kad šuniukas ką nors suprastų augdamas, jis turi pagalvoti, kaip pasiimti iš jūsų maisto. Mes neužlenkiame lazdos, neužkeliame kartelės taip aukštai, kad šuniukas nesuprastų.
Akivaizdu, kad trijų metų vaiko neleidžiame į universitetą, todėl ir šuns dresūra turi būti atitinkamai etapinė. Tai čia tas pats. Po truputį šuniuką pratiname prie to, kad jis, norėdamas pavalgyti, turi pajudinti savo makaulę, kaip tai padaryti. O kaip tai padarys jau yra dresuotojo ir šeimininko reikalas. Tai daroma palaipsniui“, – aiškino dresuotojas.
Be to, darbo kiekis, kurį reikės įdėti dresuojant šunį, priklauso nuo to, kokiu tikslu jis yra dresiruojamas, pavyzdžiui, sportui ar auginimui namuose.
„Kiek mes norėsime užkopti į viršų (išauklėti augintinį – aut. past.) susideda nuo laiko, šeimininko sugebėjimo ir pirmiausia nuo šeimininko noro“, – pabrėžia A. Dauskurdis.
Dėl agresyvaus augintinio sukeltos žalos baudos siekia šimtus eurų
Lietuvos policijos komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu, numatyta, kad kiekviena savivaldybė turi skirtingas taisykles dėl gyvūnų laikymo.
„Savivaldybės merai vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos. Todėl kiekviena savivaldybė turi savas taisykles“, – nurodo R. Matonis.
Tiesa, policijos atstovas priduria, kad remiantis to paties įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad laikomi augintiniai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.
Remiantis Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsniu, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 50 iki 120 eurų. Pakartotinis nusižengimas užtraukia baudą nuo 120 iki 230 eurų.
Tuo metu, jei dėl šių pažeidimų yra padaryta reali žala asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 150 iki 300 eurų. Pakartotinai atlikus šį nusižengimą, bauda siekia nuo 300 iki 550 eurų.
Pavojingų šunų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų pažeidimas, sukėlęs grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei, užtraukia baudą nuo 120 iki 180 eurų. Pakartotinai atlikus nusižengimą bauda gal siekti nuo 180 iki 300 eurų.
Tuo metu, jei šio nusižengimo metu buvo padaryta žala asmens sveikatai ar turtui, bauda gali siekti nuo 200 iki 350 eurų. Pakartotinai atlikus tokį nusižengimą, bauda siekia nuo 350 iki 650 eurų.
O, jei grėsmė asmens turtui, sveikatai ar gyvybei kyla dėl kovinio šuns, kovinių šunų mišrūnų ar pavojingų šunų mišrūnų įvežimo į Lietuvos Respubliką, įsigijimo, veisimo, naudojimo, prekyba jais ar kitokio perdavimo, išskyrus įstatymuose numatytus atvejus, bauda siekia nuo 180 iki 230 eurų. Pakartotinio nusižengimo bauda siekia nuo 230 iki 350 eurų.
Padarius žalą asmens sveikatai ar turtui, bauda siekia nuo 260 iki 400 eurų. Nusižengus dar kartą, ji išauga nuo 400 iki 700 eurų.
Gyventojai gali kreiptis į bet kurią iš tyrimą atliekančių kompetentingų institucijų – Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, savivaldybių administraciją ar policiją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
