„Sprinter tyrimai“ atliko visuomenės nuomonės tyrimą dėl alimentų nemokėjimo pasekmių ir valstybės vaidmens užtikrinimo vaiko teisę į išlaikymą rezultatus.
Antstolis Jonas Petrikas, Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo narys pristatė Lietuvos antstolių rūmų užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenis bei apžvelgė alimentų išieškojimo situaciją Lietuvoje ir galimus problemos sprendimo būdus.
Antstoliai šiuo metų rūpinasi 100 tūkst. vaikų priteistų alimentų išieškojimu.
53 proc. respondentų tyrime mano, kad labiausiai nukenčia vaikas, kai jam yra nemokami alimentai.
54 proc. respondentų tyrime palaiko sankcijas, pvz., vairuotojo pažymėjimo atėmimą.
65 proc. respondentų mano, kad alimentai nemokami sąmoningai – dirbant neoficialiai ir vengiant atsakomybės.
Tiesa, 40 proc. žmonių mano, kad antstoliams reikia suteikti daugiau teisių išieškoti.
Jis dalijosi, jog viena pagrindinių problemų yra neoficialios tėvų pajamos, kuriomis dažnai yra pateisinamas alimentų nemokėjimas, nes pinigai vietoj vaikų išlaikymo yra panaudojami tėvų asmeniniams poreikiams.
„Viena pagrindinė problema – neoficialios pajamos, yra daug motyvų, kuriais dengiamasi ir dėl ko tėvai nemoka alimentų savo vaikams.
Tenka ne vieną kartą girdėti, kad už tuos pinigus yra perkamos prekės ar paslaugos tėvams, jų pačių pasilepinimui: drabužiai ar kirpimo paslaugos, pavyzdžiui“, – sakė antstolis.
„Skolų atostogos“ kelia papildomas problemas
J. Petrikas pastebėjo, kad 2024 m. gruodžio mėn. buvo įvestos „skolų atostogos“, tada alimentų nemokėjimo problema dar labiau paaštrėjo. Jis išskyrė, kad kai asmuo neišlaiko savo vaiko, t.y. nemoka alimentų – jis jau iš esmės yra atostogose.
„Tu gauni teisėta privilegiją neišlaikyti savo vaikų“, – akcentavo jis.
J. Petrikas siūlo įstatyme įtvirtinti, kad „skolų atostogos“ nebūtų taikomos alimentų skoloms, arba būtų taikomos tik išimtiniais atvejais – individualiai įvertinus skolininko ir kreditoriaus situaciją.
„Antstolis geriausiai žino realią skolininko finansinę padėtį ir gali objektyviai palyginti ją su vaiko interesais. Todėl būtent jam galėtų būti suteikta teisė vertinti, ar „skolų atostogos“ konkrečiu atveju yra pagrįstos. Tai būtų ne tik racionalu, bet ir socialiai teisinga“, – argumentavo jis.
Dėl „skolų atostogų“ buvo kreiptasi į Konstitucinį teismą. Antstolio manymu Seimas turėtų išspręsti ir atkreipti dėmesį į šį klausimą.
Advokatė Rasa Kudinavičiūtė-Michailovienė aptarė praktinius ir teisinius klausimus, kylančius vaikų išlaikymo ginčuose bei įstatymo spragų, dėl kurių neretai nukenčia vaikų interesai.
Pasirodo, teismų praktikoje dėl tėvų alimentų neteisingo skyrimo savo vaikams nieko naujo nėra.
„Keista, kad mes tokiame laikotarpyje, kai ratifikavę konvencijas, turime rinktis, kaip šią problemą dar spręsti <...>, reikia pradėti mokėti tuos pinigus. Nieko naujo teismų praktikoje dėl to neįvyko“, – sakė ji.
Kaip advokatė teigė, tikslinė paskirtis, pavyzdžiui, vaiko pinigų, arba bet kokio kito panašaus reglamentavo yra padėti vaikui, o ne tėvams pasisavinti šias lėšas.
„Naujovės atsiranda eigoje, kai priimame kokį nors naują reguliavimą, mes turėjome vaiko pinigus – jų tikslinė paskirtis, vėlgi, padėti vaikui.
<...> Kinta šeimų gyvenimo modeliai, pradedama manipuliuoti tuo, kad priteisti pinigai nenueis į vaiko tenkinimo sritį, o nukeliaus pas vieną iš tėvų“, – kalbėjo I. Kudinavičiūtė-Michailovienė.
Kaip advokatė teigė, nėra mechanizmo, kuris leistų patikrinti galimą tėvų naudojimą savo vaikams skirtų alimentų.
„Iš tikrųjų neturime mechanizmo, kuris leistų patikrinti, ar vaikui skirti pinigai yra atiduodami vaiko poreikių tenkinimui. <...> Bandoma prašyti ataskaitų: tai yra kvitai, čekiai, pavyzdžiui. Čia yra tam tikri niuansai <...>“, – sakė ji.
Ji pabrėžė „skolų atostogų“ nesąmoningumą.
„Netgi dabar yra galima pasinaudoti tam tikrų atostogų galimybe, kai net pavadinimas yra nelogiškas, kada vaikui reikia valgyti ar jo poreikius tenkinti čia ir dabar. <...>
Buvo išvardyta keletas mechanizmų, kad galbūt valstybės parama turėtų būtų didesnė, aš manau, kad turėtų būti didesnė asmeninė atsakomybė ir ta pati valstybės parama ir skolinimų viešinimas“, – pastebėjo pašnekovė.
I. Kudinavičiūtė-Michailovienė dar kartą atkreipė dėmesį, kad nėra užtektinai būdų, kad būtų identifikuojamas piktnaudžiavimas, kada tėvai neskiria vaikui skirtų alimentų jų poreikiams.
Advokatės požiūriu, kadangi nėra kompleksiškai priimamas sprendimas, nėra bendradarbiaujama ar nustatytas aiškus susitarimas tarp ministerijų, taip ir atsiranda tokios spragos.
Mamos patiria emocinius sunkumus ir lieka vienos, be vyrų paramos
Asta Petraitienė, organizacijos „Mama mums rūpi“ vadovė, pasidalino, kokį emocinį ir psichologinį poveikį alimentų nemokėjimas daro moterims bei vaikams, ir kodėl tai reikėtų traktuoti kaip ekonominio smurto formą.
Ji teigė, kad mamos nėra linkę dalintis savo išgyvenimais ir sunkumais, kada jų antrosios pusės neprisideda prie vaikų gerbūvio, o joms vienoms reikia rūpintis visais daugiasluoksniai aspektais.
A. Petraitienė pasidalino viena mamos anonimine istorija:
„Mano mama išsiskyrė su tėvu, kai man buvo penkeri <...> mama daug dirbo, dažnai likdavaui viena namuose. Tėvui alimentai atrodė kaip pinigai <...>.
Moterys, nuolat išgyvendamos stresą, bejėgiškumo jausmą, jas ilgainiui perveda į depresiją ar perdegimą“, – komentavo ji.
Šioje vietoje, kaip teiėg A. Petraitienė, galime kalbėti ir apie emocinį smurtą, kai vienas iš tėvų atsisako atsakomybės prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Ji pasakojo, kad, kai valstybė įveda „skolų atostogas“, tai kelia dviprasmybę, nes tai dar labiau gilina mamų bejėgiškumo jausmą, nes jos lieka be valstybės ir sisteminės paramos.
A. Petraitienė akcentavo, kad vaiko auginimas niekada neturėtų būti vieno žmogaus atsakomybė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
