Kaip pranešė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė, nemokamai šiomis dviem vakcinomis galės pasiskiepyti tik tam tikros gyventojų grupės.
„Pradedame šaltąjį sezoną pasiruošę, jo metu sudaroma galimybė pasiskiepyti nuo gripo ir COVID-19 vieno vizito metu gydymo įstaigoje. Tai yra patogu, greita ir rekomenduojama ekspertų, tą gyventojai galės padaryti jau nuo spalio 5 dienos. Abi vakcinas jau turime Lietuvoje, jos netrukus pasieks gydymo įstaigas. Taip pat turime adaptuotą vakciną nuo COVID-19 ligos, kuri yra pritaikyta dabar cirkuliuojančioms COVID-19 ligos atmainoms.
Abejomis vakcinomis vieno vizito metu galės pasiskiepyti visi gyventojai, tačiau labiausiai raginu skiepytis rizikos grupėms priklausančius asmenis, kuriems vakcinacija bus nemokama. Tai yra 65 metų ir vyresni asmenys, sergantieji lėtinėmis ligomis, slaugos ir globos įstaigų gyventojai, nėščiosios ir sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai. Raginu vizitus planuoti jau dabar, taip apsaugoti save ir savo artimuosius“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo ji.
Nemokami gripo skiepai – tik kai kuriems, COVID-19 – visiems
Kreiptis dėl skiepijimo rekomenduojama į tą gydymo įstaigą, prie kurios asmuo yra prisirašęs. Tiesa, jei nuo gripo nori pasiskiepyti rizikos grupei nepriklausantis asmuo, gali kreiptis į bet kurią sveikatos priežiūros įstaigą. Pasiskiepyti nuo COVID-19 taip pat galima bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje.
„Vienas kelias yra skambinti į gydymo įstaigos registratūrą, kitas kelias registruojantis COVID-19 vakcinoms – per Koronastop puslapį internetu. Taip pat galima registruotis ir per išankstinės registracijos sistemą – IPR“, – komentavo SAM Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė.
Nemokami skiepai nuo gripo priklauso minėtoms rizikos grupės asmenims, o COVID-19 skiepai yra nemokami visiems gyventojams, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu. Pasiskiepyti galima nuo 6 mėnesių amžiaus.
Detaliau skiepijimo strategiją pristačiusi specialistė nurodė, kad valstybės lėšomis įsigyta „Influvac Tetra“ gripo vakcina, jos įsigyta apie 200 tūkst. dozių. „Gripo vakcinos poreikius teikia sveikatos priežiūros įstaigos“, – pridūrė specialistė.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė nurodė, kad neseniai Europos vaistų agentūroje buvo užregistruota adaptuota vakcina „Comirnaty“ XBB.1.5, skirta apsaugai nuo dabar cirkuliuojančių SARS-CoV-2 variantų.
„Ji jau pristatyta į Lietuvą ir galės būti naudojama tiek suaugusiųjų, tiek vaikų skiepijimui. Tai – vienvalentė vakcina, sukurta pagal tą pačią RNR technologiją, kaip ir ankstesnės „Comirnaty“ vakcinos“, – teigė ji.
Pasak G. Megelinskienės, į Lietuvą pristatyta 115 200 atnaujintos „Pfizer“ gamintojo vakcinos dozių, skirtų suaugusiems ir 4800 dozių 5–11 m. amžiaus vaikų skiepijimui.
„6 mėnesių–4 metų vaikų skiepijimui šiuo metu turime originalios „Comirnaty“ vakcinos, tačiau šiuo metu vyksta darbo grupės balsavimas dėl atnaujintos XBB.1.5 vakcinos įsigijimo šiai amžiaus grupei, nes iki šiol neturėjome aiškumo, ar ši vakcina bus patvirtinta šiai amžiaus grupei“, – kalbėjo specialistė.
Naujas COVID-19 skiepas – praėjus 6 mėnesiams po sirgimo
Pasak jos, šiuo metu pirminę vakcinavimo schemą, rekomenduojamą 6 mėnesių–4 metų amžiaus vaikams, sudaro 3 vakcinos dozės.
„Kaip minėjau, turime originalią „Comirnaty“ vakciną, antra dozė skiriama praėjus 21 dienai po pirmosios dozės. O trečioji dozė – praėjus ne mažiau kaip 8 savaitėms po antrosios dozės. Jei šio amžiaus vaikai yra persirgę COVID-19 liga, jie vertinami kaip skiepyti pagal pilną schemą, jei yra paskiepyti bent viena COVID-19 vakcinos doze, išskyrus išimtinius atvejus, kai gydytojo sprendimu gali būti skiepijimai daugiau nei viena vakcinos doze.
Visiems 5 metų ir vyresniems Lietuvos gyventojams, nesvarbu, ar anksčiau buvo skiepyti, ar neskiepyti nuo COVID-19 ligos, ji yra skiriama ne anksčiau kaip po 6 mėnesių po persirgimo arba paskutinės vakcinacijos. Taigi kiekvienas turime įsivertinti, kada persirgome COVID-19 liga, kai ji patvirtinta PGR arba greitojo antigeno testo rezultatu arba kada turėjome pastarąją vakciną“, – aiškino G. Megelinskienė.
Susirgimų gausėja nežymiai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Razmuvienė informavo, kad didesnis sergamumas pradėtas fiksuoti vasaros pabaigoje ir rugsėjo pradžioje, daugėja ir sergančiųjų COVID-19 liga.
„Per pirmąsias rugsėjo savaites buvo registruoja 50 gripo atvejų. Europos ligų ir prevencijos centro duomenimis, dalyje Europos šalių jau pastebimas didesnis gyventojų kreipimasis į gydymo įstaigas dėl peršalimo ligų, panašių į gripą, simptomų. Bet tas sergamumo lygis, kuris dabar yra Europoje ir Lietuvoje, jis labai panašus į praėjusių metų sezoną, taip kad jokios panikos nėra“, – ramino ji.
Be kita ko, lygindama pernai ir ankstesnių metų sezonus, NVSC specialistė nurodė, kad sergamumo gripu mastas grįžta į savo eigą.
D. Razmuvienė pasakojo, kad, stebint situaciją Pietų pusrutulyje, ten skaičiuojama, kad sergamumas gripu yra šiek tiek didesnis.
„Didesnis sergamumas buvo tarp vaikų, iki 80 proc. sirgo vaikai ir jie tai aiškino tuo, kad yra labai žemos vaikų skiepijimo apimtys nuo gripo. Panašią situaciją turime ir Lietuvoje. Tarp vyraujančių infekcijų buvo išskiriamas gripas ir rinovirusas. Respiracinis sincitinis virusas sudarė apie 10 proc. prasirgusių asmenų“, – komentavo ji.
Aukštas imunizacijos lygis nuo COVID-19
Nors Europoje daugėja COVID-19 atvejų, pasak D. Razmuvienės, tai dar nekelia didelės apkrovos sveikatos priežiūros įstaigoms. Vis tik jos teigimu, kol kas anksti prognozuoti, kokio sezono sulauksime.
D. Razmuvienė teigė, kad dabar pats tinkamiausias laikas pasirūpinti apsaugą nuo virusų.
„Paskiepijant kuo didesnę dalį vyresnių ir rizikos grupėms priklausančių asmenų, galima išvengti iki 60 proc. hospitalizacijų ir iki 80 proc. mirties atvejų. To labai ir norėtųsi, kad šiemet Lietuvoje būtų paskiepyta daugiau rizikos grupių žmonių“, – ragino specialistė.
Savo ruožtu A. Žvirblienė pasidžiaugė pavasarį Lietuvoje atlikto seroepidemiologinio tyrimo rezultatais. Jis atskleidė, kad visuomenės imunizacijos lygis nuo COVID-19 ligos yra labai aukštas.
„Iš 517 žmonių, kurie dalyvavo tyrime, buvo tik 5 asmenys, kurie neturėjo antikūnų ir nebuvo deklaravę, kad persirgo arba buvo vakcinuoti. Taigi buvo tik mažiau nei 1 proc. žmonių neimunizuoti nuo COVID-19.
Didelė dalis – virš 70 proc. žmonių turi vadinamąjį hibridinį imunitetą, kuris susidaro tiek po persirgimo, tiek po vakcinacijos. O tie žmonės, kurie buvo vakcinuoti arba vakcinuoti ir persirgę, 100 proc. asmenų vis dar turėjo antikūnų prieš virusą. Priminsiu, kad buvo matuojami tiek tie antikūnai, kurie susidaro ir po vakcinos, ir persirgimo, tiek tie, kurie – tik persirgimo“, – kalbėjo profesorė.
Kaip ir kiekvieną šaltąjį metų sezoną gyventojams rekomenduojamos kompleksinės nefarmacinės priemonės, t. y. atstumų laikymasis, kaukių dėvėjimas, rankų higiena, patalpų vėdinimas.
