Anot jo, perteklinis mirtingumas, tai yra didesnis, nei įprastai istoriškai stebimas mirčių vidurkis, akivaizdžiausiai stebėtas 2020-ųjų gruodį ir 2021-ųjų sausį bei 2021-ųjų spalį–lapkritį, ir tai gali būti siejama atitinkamai su COVID-19 alfa ir delta atmainomis.
„Preliminarus ir labai apytikslis pandemijos meto perteklinių mirčių skaičius yra 11 tūkst. gyvybių“, – tvirtina analitikai vienoje iš Statistikos departamento paskyrų feisbuke.
Jie pabrėžė, kad teikiant šiuos duomenis kol kas neatsižvelgta į populiacijos demografinės sudėties skirtumus tarp skirtingų metų, mirštančių lytį ir amžių.
Departamentas taip pat akcentuoja, kad perteklinis mirtingumas yra bene objektyviausias būdas pandemijos aukų skaičiui nustatyti, tačiau jis nepasako nieko apie konkrečias mirties priežastis.
Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė perteklinių mirčių fiksuota dar prieš masinę vakcinaciją, o per pandemiją iš viso mirė 16 tūkst. asmenų, bent mėnesį iki mirties užsikrėtusių ir sirgusių COVID-19.
„Iš jų 13 tūkst. mirties liudijime yra paminėtas COVID-19, o 8 tūkst. mirties liudijime COVID-19 nurodyta kaip pagrindinė mirties priežastis. Yra nemažai klaidingų užpildymų, tad šis skaičius yra labai konservatyvus ir neatspindi realaus aukų skaičiaus. Iš tų 8 tūkst. žmonių 7 tūkst. mirė neskiepyti arba nebaigę vakcinacijos kurso“, – pabrėžia departamentas.
