Trečiadienį paskelbti Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų reitingai. Paaiškėjo, kurios švietimo įstaigos pirmauja pagal abiturientų gautų šimtukų skaičių, o kurias baigę mokiniai nestudijuoja ir nedirba. Dar pagal švietimo rodiklius išskirtos savivaldybes, kuriose mokinių pasiekimai buvo aukščiausi ir, atvirkščiai, menkiausi.
Mokyklų uždarymas dėl COVID-19 kirto reitingams
Kaip teigia žurnalo „Reitingai“ sudarytojai, moksleivių rezultatams ir mokyklų reitingams ženklią įtaką darė COVID-19 pandemija.
Primenama, kad prasidėjus pandemijai Lietuvos mokyklos buvo uždarytos 2 kartus. Pavyzdžiui, 2019/2020 mokslo metais moksleiviai mokėsi nuotoliniu būdu daugiau nei 6,5 mėnesio.
„Ši situacija, kaip matome iš 2021 m. laidos abiturientų valstybinių brandos egzaminų (VBE) rezultatų, turėjo rimtų pasekmių tiek abiturientams asmeniškai, tiek jų mokyklų pasiekimams“, – daro išvadas žurnalo „Reitingai“ tyrėjai.
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, kad mokyklų uždarymas per karantiną atsispindi ir reitingų lentelėse.
Anot jo, mokyklos, kurios samdė psichologus ir kitokiais būdais mėgino padėti mokiniams per mokyklų uždarymą pandemijos metu reitinguose kilo. Užtat įstaigų, kurios nesiėmė panašių priemonių, įvertinimai smuko.
„Buvo savivaldybių ir mokyklų, kurios pasirinko abejingumo kelią, natūralu, kad ir pasekmės matomos“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Tarp lyderių – garsios Lietuvos gimnazijos
Atlikti tyrimai rodo, kad pagal 2021 m. abiturientų rezultatus atrankinių mokyklų 5-tuką sudarė šios ugdymo įstaigos:
1. Vilniaus licėjus
2. KTU gimnazija
3. Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija
4. Vilniaus M. Biržiškos gimnazija
5. Kauno jėzuitų gimnazija
„Tarp atrankinių mokyklų pirmas dvi pozicijas ir toliau užima vienvaldis lyderis Vilniaus licėjaus (1 vieta), ir KTU gimnazija (2 vieta), kitų gimnazijų vietos reitingo lentelėje, palyginti su ankstesniais metais, ženkliai kito“, – komentuoja tyrimo autoriai.
Pagal mokinių akademinius rezultatus pasižymėjo ir mokyklos, kurios nevykdo moksleivių atrankos. Jos išsidėstė tokia tvarka:
1. Klaipėdos licėjus
2. Šiaulių J. Janonio gimnazija
3. Kauno „Saulės“ gimnazija
4. Panevėžio J. Balčikonio gimnazija
5. Vilniaus Gabijos gimnazija
10 metų: tiek laiko 5 proc. mokyklų neturėjo nė vieno 100-tuko
Daugiausiai 100 balų valstybiniuose brandos egzaminuose surinko šių mokyklų abiturientai: Vilniaus licėjus (1474 šimtukai), KTU gimnazija (951 šimtukas), Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazija (865 šimtukai), Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazija (853 šimtukai) ir Vilniau Žirmūnų gimnazija (772 šimtukai).
Vis dėlto toli gražu ne visoms mokykloms pavyksta pasiekti aukščiausius VBE rezultatus. Skaičiuojama, kad 5 proc. šalies gimnazijų neturėjo nė vieno šimtukininko per 10 metų.
„Deja, maždaug trečdalyje visų šalies gimnazijų per dešimt metų mokiniai yra gavę tik keletą šimtukų. Dar 5-iuose nuošimčiuose šalies gimnazijų per dešimt metų nė vienas abiturientas negavo nė vieno šimtuko“, – rodo „Reitingų“ tyrimas.
Žurnalo vyr. redaktorius paaiškino, kokias problemas rodo šimtukininkų nebuvimas dalyje Lietuvos gimnazijų.
„Jeigu nėra mokykloje jokių šimtukininkų, tų vaikų galimybės sumažėja iki minimumo, jie tiesiog negali konkuruoti su bendraamžiais iš gerųjų mokyklų. Ir jie negali įstoti į savo svajonių profesijas, nes daugumoje prestižinių studijų programų yra dideli balai: nuo 9,2. Tokiu atveju, jei mokykla nė vieno tokio vaiko neparengia, jis neįstoja į savo svajonių mokyklą – tai drama jam ir jo šeimai“, – komentavo G. Sarafinas.
Minėtos mokyklos, per dešimtmetį neturėjusios nė vieno šimtuko, yra šiose savivaldybėse: Alytaus raj., Anykščių raj., Vilniaus raj., Ignalinos raj., Jurbarko raj. Kauno raj. Mažeikių raj., Panevėžio raj., Pasvalio raj. ir kituose regionuose.
Dalis baigia mokyklą ir „nežinia, ką veikia“
Atlikus tyrimą išaiškėjo dar viena švietimo sistemos problema. Pasirodo, dalis mokyklas baigusių jaunuolių nestoja nei į aukštąsias, nei į profesines mokyklas, o ir nedirba. Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius pažymėjo dar vieną švietimo sistemos bėdą. Pasak jo, gimnazijų mokymo lygis skiriasi.
G. Sarafinas pažėrė kritikos, kad šiuo metu gimnazijos titulą gali pelnyti bet kokia mokykla, nes nėra reikalavimų kartelės.
„Dabar gimnazijomis gali tapti kas nori, kas kruta. Jokių reikalavimų – nulis reikalavimų. Taip ir turime šiandien 369 gimnazijas. Tėvams sunku suprasti, bet turime tiek skirtingų reikšmių gimnazijų. <...> Vaiką atvesti į mokyklą yra loterija. Vienose keliami akademiniai reikalavimai, kitose – geros vietos reikalavimai, trečiose – ruošia gyvenimui, kas yra neapibrėžta“, – minėjo jis.
„Daugiausia jaunuolių, kurie baigę gimnazijas (remtasi 2021–2021 m. laidos abiturientų duomenimis) nei mokėsi, nei dirbo buvo: tarp Vilniaus rajono „Eitminiškių“ gimnazijos pernai metų laidos abiturientų – net 85,71 proc. jų dirbo nekvalifikuotus darbus, dar 14,29 proc. – nežinia, ką veikia, o kur nors besimokančių nėra nė vieno“, – rodo atliktas tyrimas.
Taip pat užbaigę mokslais nei dirbo, nei siekė aukštojo išsilavinimo ir kitų gimnazijų moksleiviai, kaip antai: Anykščių raj. Svėdasų J. Tumo-Vaižganto gimnazijos, Kauno raj. Piliuonos gimnazijos ir taip toliau.
Išryškėjo ir savivaldybės lyderės, kur švietimo rodikliai buvo aukščiausi: tai Vilnius (1 vieta), Kaunas (2 vieta), Palanga (3 vieta), Birštonas (4 vieta), Šiauliai (5 vieta). <...> Menkiausi mokinių pasiekimai pastebimi šiose savivaldybėse: Šalčininkai (56 vieta), Šakių rajonas (57 vieta), Vilniaus rajonas (58 vieta), Kalvarijos (59 vieta), Neringa (60 vieta).
