Ukrainiečiams būsto ieškojusi lietuvė pasidalijo, kad nuomotojai kartais įžūliai pakelia nuomos kainą, vos išgirdę apie butų susidomėjusius ukrainiečius. O nekilnojamojo turto brokeriai atskleidė, kur glūdi problemos šaknys ir kodėl gyventojai skeptiškai žiūri į ukrainiečius nuomininkus.
Nenori nuomoti ukrainiečiams: išsisukinėja arba staigiai pakelia kainą
Lietuvė Inga (vardas ir pavardė redakcijai žinoma – aut. past.) portalui tv3.lt atskleidė, kad asmeniškai susidūrė su nuomotojų nenoru apgyvendinti šeimą iš Ukrainos, kuriai ji bandė pagelbėti. Lietuvė guodėsi, kad teko labai nusivilti butų savininkų elgesiu.
Negana to, negalėdami išsinuomoti buto sostinėje, ukrainietė mama su dviem vaikais neturėjo kitos išeities ir nusprendė palikti Lietuvą.
„Nepavyko [rasti buto nuomai – tv3.lt]. Labai liūdna, nuvylė būstus nuomojantys lietuviai. Nupirkome lėktuvo bilietus, išskris ukrainiečiai pas gimines į Italiją“, – dalijosi Inga.
Moteris pasakojo, kad pokalbiai su butų savininkais buvo nemalonūs. Vos paminėjus, kad ieškomas būstas ukrainiečiams, pokalbis pasisukdavo visai kita linkme. Kai kurie sakydavo, kad butas jau užimtas, o kiti net pakeldavo nuomos kainą.
„Vis randa butą, paskambinu, kalbasi, kol nepasakau, kad buto ukrainiečiai nori... Tada paprašo perskambinti, o kai perskambinu, arba buto jau nebėra, arba 100 eurų brangiau jau“, – minėjo Inga.
Aprodyti buto nesutiko niekas
Portalo tv3.lt žurnalistai nusprendė patys paieškoti 2 kambarių buto Vilniuje, kuri galėtų įsikurti 3 asmenų šeima: motina su 2 vaikais. Domėjomės butais, kurių kainos svyravo nuo 420 iki 500 eurų, o gyvenamasis plotas siekė nuo 42 iki 50 kvadratinių metrų. Klausėme, ar nuomotojai sutiktų mažiausiai pusmečiui atiduoti būstą į ukrainiečių rankas. Deja, dauguma atsisakė, išgirdę nuomininkų tautybę.
Sostinės NT rinka nuolat keičiasi – butai išgraibstomi akimirksniu. Pavyzdžiui, interneto svetainėje skelbimas būna aktyvus, o paskambinus paaiškėja, kad butas jau išnuomotas. Taip nutiko su 3 butais. O laisvų butų savininkai nepanoro jų nuomoti ukrainiečiams.
Į skambutį dėl buto Antakalnyje atsiliepė nekilnojamojo turto (NT) brokeris. Kai išsiaiškino, kad bute norėtų gyventi ne lietuviai, pažadėjo atsiklausiąs savininko nuomonės. Tačiau vėliau taip ir neatskambino.
Taip pat pasitaikė, kad nuomotojai kategoriškai atsisakė tęsti pokalbį dėl nuomos, vos sužinoję, kad būsto ieško ukrainiečiai.
Štai buto Naujamiestyje savininkė paaiškino, kodėl taip nusprendė: „Todėl, kad tai mano pasirinkimas yra. Nėra įstatymo, kad privalau nuomoti kažkam.“
Rasti buto Pašilaičių rajone taip pat nepavyko. Moteris, supratusi, kad čia atsikraustytų ukrainiečių šeima, teigė jau sutarusi aprodyti būstą kitiems asmenims.
Dar vienas pašnekovas, buto Jeruzalėje atstovas, nevyniojo žodžių į vatą ir klausė tiesiai: „O čia lietuviai?“ Išgirdęs neigiamą atsakymą, atsakė trumpai: „Butą jau pažadėję esame.“
Brokeris davė patarimų: kaip išsinuomoti ir ką sakyti?
Kitą sykį ragelį pakėlė dar vienas NT brokeris. Kaip ir kiti, jis apgailestavo, kad iš turimų NT objektų nieko negali pasiūlyti šeimai iš Ukrainos.
Paklaustas, kur slypi problema, kad potencialūs nuomininkai – būtent ukrainiečiai, NT brokeris atskleidė, kad didelė dalis savininkų atsisako nuomoti būstą atvykėliams iš Ukrainos.
Pasak jo, dažniausios nepalankumo ukrainiečiams priežastys – nepasitikėjimas dėl mokumo, politiniai įsitikinimai, pernelyg trumpas nuomos laikotarpis ir panašiai
„Jei būtų mano valia, išnuomočiau viską ukrainiečiams ir nesukčiau galvos. Deja, dabar neturiu nieko jums pasiūlyti, toks savininkų sprendimas, ne mano“, – telefonu sakė NT brokeris.
Tiesa, specialistas davė patarimą, kaip ieškoti būsto ukrainiečių šeimoms. Anot jo, svarbu nurodyti, kad žmonės norėtų išsinuomoti butą mažiausiai 1 metams – tai padeda sukurti patikimų nuomininkų įspūdį.
„Tai lengvas melas, bet iš karto atsispindi žmonių pasąmonėje“, – tikino pašnekovas.
Paaiškino, kodėl nuomotojus apninka dvejonės
Lietuvos nekilnojamojo turto brokerių asociacijos (LTNTBA) vadovas, agentūros „Realton“ brokeris Giedrius Pavilionis atskleidė, kad vykstant karui Ukrainoje gerokai išaugo butų nuomos paklausa Lietuvoje.
„Kreipiasi nemažai ukrainiečių, nori nuomotis. Kai kurie apie ilgalaikę nuomą galvoja, kai kurie trumpesniam laikotarpiui nori. Aišku, savininkai teikia pirmenybę tiems, kurie mąsto apie ilgalaikę nuomą – nuo pusės metų. Turime tokių klientų – nuomojasi“, – aiškino G. Pavilionis.
Asociacijos vadovas patvirtino, kad pasitaiko atvejų, kai savininkai baiminasi išnuomoti būstą ukrainiečiams. Dažniausiai tokie žmonės abejoja, kad nuomininkai iš Ukrainos bus mokūs, taip pat nerimauja, kad apsistos tik neilgam laikui.
„Yra dvejonių dėl to, ar žmonės bus pajėgūs susimokėti. Klausimų kelia neapibrėžtumas dėl termino, kiek žmonės nuomosis, nes dažnu atveju patys net nežino. Ypač jeigu jie planuoja grįžti į Ukrainą, tada nežino, ar Lietuvoje bus kelis mėnesius, ar pusę metų, ar ilgiau.
<...> Matyčiau problemą tokią, kad nėra išsiaiškinama iki galo, kas per nuomininkas: ar jis mokus, ar turi darbą, kokie jo finansiniai šaltiniai. Galbūt viskas su juo gerai, tik nėra žinoma kažkas iki galo ir bijoma. Man atrodo, problema kyla tik iš nežinojimo“, – komentavo G. Pavilionis.
Jis pridūrė, kad dalis nuomotojų moka bankams paskolas už butus ir tuo pat metu juos nuomoja. Taip įsipareigoję bankui nuomotojai vengia priimti nuomininkus, kurių finansinė padėtis yra neužtikrinta, o nuomos terminas neapibrėžtas.
Ne visi nuomotojai atšiaurūs – pasitaiko sėkmės istorijų
Vis dėlto pasitaiko ir gerų pavyzdžių, kai ukrainiečiai yra įsitvirtinę Lietuvoje iš anksčiau – jau ne pirmus metus čia dirba ir atsiveža šeimas iš karo zonos. Tokie nuomininkai sudaro teigiamą įspūdį būsto savininkams.
„Manyčiau, nereikėtų bijoti nuomoti ukrainiečiams, nes dalis jų gyvena čia daugiau nei metus. Tik tiek, kad savo giminaičius pasiėmę iš karo zonos, nori galbūt didesnio būsto ir yra pajėgūs susimokėti, nes turi darbus jau čia vietoje. <...> Pavyzdžių yra gerų ir daug, nereikėtų visko suplakti į viena. Yra tokių savininkų, kurie ieško nuomininkų su mažesne rizika, o yra tokių, kurie mielai priima“, – teigė pašnekovas.
G. Pavilionis sakė žinantis ne vieną atvejį, kai iki šiol nuomoję būstus žmonės sutinka juose apgyvendinti ukrainiečius neatlygintinai.
Atsakė, kokių butų ieško dažniausiai
Paklaustas, kokių butų nuomai dažniausiai ieško ukrainiečiai, brokeris atsakė, kad jiems svarbūs du kriterijai: erdvumas ir patraukli kaina.
„Iš esmės ieškosi dauguma pigesnių butų, į prestižinę klasę netaiko. Ir, žinoma, ieško erdvesnių namų. Būna, atvyksta su keliais vaikais, daugiausiai moterys, ir ieško 2–3 kambarių butų“, – ukrainiečių pasirinkimą apibūdino G. Pavilionis.
Dažniausiai pasitaikanti nuomos kainos kartelė: nuo pigiausio būsto iki 500 eurų. Visgi yra ir asmenų, galinčių sau leisti gyventi ir prabangiau.
„Tai yra žmonės, kurie jau yra įsitvirtinę Lietuvoje, turi čia darbus. Arba jų darbai yra nuotolinio pobūdžio – gali bet kur dirbti, ypač IT sektoriuje. Tad jie gali leisti ir daugiau sau“, – teigė pašnekovas.
Ramina nuomotojus: dėl gyvenamosios vietos deklaravimo neverta bijoti
NT brokeris pridūrė, kad nuomotojai sulaukia ukrainiečių prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tokių prašymų skaičius gali augti, bet savininkams nėra ko baimintis, nes procedūra paprasta, tikino G. Pavilionis.
„Šiam momentui ukrainiečiams užtenka nurodyti gyvenamąjį adresą, bet pamini beveik kiekvienas, kad galimai teks deklaruoti gyvenamąją vietą. O savininkus reikia nuraminti, kad dėl tos deklaracijos jiems nereikėtų bijoti. Kaip deklaruoji gyvenamąją vietą, taip galima ją ir išdeklaruoti“, – paaiškino jis.
LTNTBA vadovas dalijosi patirtimi, kad už gyvenamosios vietos deklaravimą nuomotojai paprastai neima papildomo mokesčio iš nuomininkų.
„Užtenka paaiškinti, kodėl reikia deklaravimo ir kokių papildomų paslaugų tam reikės – labai minimalių. Įprastai tikrai neprašo papildomo mokesčio, nebent susimokėti už notaro raštą. Pats leidimas deklaruoti gyvenamąją vietą tvirtinamas notarine forma. <...> Man per pastaruosius 3 metus nepasitaikė nė karto, kad papildomai paprašytų susimokėti“, – apibendrino G. Pavilionis.
Jis papildė, kad leidimą deklaruoti gyvenamąją vietą galima suteikti ne tik notarine forma, bet ir nurodyti nuomos sutartyje arba savininkams kartu su vykti nuomininku į Migracijos departamentą.
Skaičiuojama, kad į Lietuvą iki antradienio jau atvyko beveik 14 tūkst. pabėgėlių. Savanorystės koordinavimo centras „Stiprūs kartu“ suteikė pastogę daugiau nei 4 tūkst. karo pabėgėlių, o prieglobsčio Lietuvoje kasdien paprašo daugiau nei 500 ukrainiečių.
Vaizdus, kaip Ukrainos žmonės bėga iš karo zonos Kyjive, galite pamatyti čia:
