I. Adomavičius, sulaukęs premjerės Ingos Ruginienės skatinimo, atsistatydino iš kultūros ministro pareigų.
Dar prieš jo atsistatydinimą, R. Žemaitaitis viešojoje erdvėje, R. Grinevičiūtės-Janutienės laidoje prakalbo apie Kultūros ministerijos politinį, finansinį valymą bei atskleidė, kur mokosi I. Adomavičiaus vaikai.
„Ką atradome, žinai <…> jo vaikai mokosi tarp kitko [red. pastaba mokyklos naujienų portalas tv3.lt neatskleidžia, bet ji buvo įvardyta], vyresnysis vaikas mokosi penktoje klasėje“, – taip teigė laidoje jis.
Politikas taip pat nepabūgo pasakyti, kad I. Adomavičiaus vienas iš vaikų mokykloje, į kurią eina, neva patiria mobingą.
„Dabar ten ir mobingą patiria vaikas jo ir užgauliojimą patiria“, – sakė R. Žemaitaitis.
Vaiko teisių gynėjų tarnyba: svarbu dėl paties vaiko saugumo
Vaiko teisių gynėjai atkreipia dėmesį į vaiko asmens duomenų jautrumą ir primena, jog visais atvejais labai svarbu juos saugoti pirmiausiai dėl paties vaiko saugumo.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos, Metodinės pagalbos, nacionalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė teigė, jog neatsakingai atskleista vaiko tapatybė, šeimos aplinkybės, gali pakenkti vaikui – sukelti saugumo grėsmes, patyčias ir pan.
Prieš viešai skelbiant bet kokią informaciją apie vaiką, reikia įsitikinti, jog tai būtina ir naudinga vaikui, o jo duomenys gali būti viešinami tik turint aiškų bei pagrįstą tikslą, pavyzdžiui, ieškant dingusio vaiko.
„Kiekvieną kartą, kai viešai dalijamės vaiko informacija, pirmiausiai svarbu įsivertinti, ar tai padeda vaikui ir yra neišvengiama, ar atitinka geriausius vaiko interesus.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog vaiko nuotrauka, istorija, vardas, kiti asmeniniai duomenys negali būti viešinami be aiškaus ir pagrįsto tikslo. Toks tikslas gali būti, pavyzdžiui, dingusio vaiko paieška“, – pasisakė U. Klingerė.
Vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą, vaikas turi teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, o informacija apie jį neturėtų būti skelbiama be vaiko tėvų ar globėjų sutikimo. Viešai atskleidus vaiko vardą, pavardę ar kitus duomenis, leidžiančius jį atpažinti per bet kokią asmeninę informaciją, pavyzdžiui, per mokyklos pavadinimą, pažeidžiama vaiko teisė į privatumą ir saugumą.
U. Klingerė įvardijo, kad vaikų saugumas internete priklauso nuo suaugusiųjų atsakomybės ir sąmoningumo, o tėvai turi teisę ginti savo vaiko privatumą bei kreiptis į institucijas dėl asmens duomenų pažeidimų.
„Svarbu pastebėti, jog vaikų saugumas, taip pat ir virtualioje erdvėje, tiesiogiai priklauso nuo suaugusiųjų sąmoningumo.
Vaikas ne visada gali apginti savo privatumą, tad atsakomybė visada tenka suaugusiesiems: tėvams, mokytojams, žiniasklaidai ir kt.
Svarbu pažymėti, kad vaiko tėvai, būdami jo atstovai pagal įstatymą, turi teisę kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl galimo jų vaiko asmens duomenų pažeidimo, taip pat į teismą dėl vaiko privatumo pažeidimo“, – atkreipė dėmesį ji.
U. Klingerės nuomone, šiandieninės kartos vaikai jau nuo pat gimimo „auga“ socialiniuose tinkluose, o jų asmeniniams duomenims ir privačiai informacijai išties kyla nemažai iššūkių. Todėl ypač tėvams derėtų atsakingai elgtis su vaikus liečiančia informacija, mokyti, jog reikėtų atsargiai ir kritiškai vertinti šiuolaikines technologijas ir naudotis jų galimybėmis.
Teisininko pastebėjimai: tai yra netinkamas elgesys
Advokatas, teisininkas Valdemaras Bužinskas sakė, jei informacija apie I. Adomavičiaus vaikų mokymosi vietą buvo paviešinta be tėvų žinios, tai yra netinkamas elgesys, nors baudžiamosios atsakomybės, greičiausiai, nebūtų. Tokie atvejai kartais teisiškai yra neaiškūs ir sudėtingi.
„Reikėtų žinoti daugiau konkrečių aplinkybių. Pirmiausia, ar tas paviešinimas padarytas be I. Adomavičiaus žinios? Jeigu taip, be abejonės – taip elgtis negalima.
Baudžiamosios atsakomybės, greičiausiai, nėra. Apskritai atsakomybė už tokio pobūdžio veiksmus yra labai išplautas. Duomenų paviešinimas fiziniam asmeniui yra sudėtingas ir miglotas klausimas“, – pasisakė jis.
Ekspertas dalijosi, jog, nors I. Adomavičius galėtų skųstis dėl paviešinimo, tai vargu ar duotų rezultatų, nes tokios situacijos dažnai lieka neišspręstos, o atsakingi asmenys tikisi, kad niekas nepastebės.
„Jeigu pats I. Adomavičius būtų nepatenkintas tuo, jis galėtų reikšti pretenzijas, tačiau tai, greičiausiai, reikalautų vilkinimo – praktikoje dažnai niekas neseka iki pabaigos. Matyt, paviešinimas [mokyklos] nebuvo apgalvotas arba buvo manoma, kad niekas nepastebės.
Daug tokių atvejų baigiasi tuo, kad visi lieka nepatenkinti ir supykę, tačiau situacija nesprendžiama toliau. Vis dėlto realybėje dažnai jokios reakcijos nėra — ir greičiausiai taip ir pasibaigs“, – pastebėjo V. Bužinskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
