Užimtumo tarnybos duomenimis 53 proc. 16-24 metų Lietuvos jaunuolių neturi jokio profesinio pasirengimo – tai yra, nėra įgijęs aukštojo arba profesinio išsilavinimo.
Užimtumo tarnyba atstovė spaudai Milda Jankauskienė papildo, kad dažniausiai tokio amžiaus jaunuoliai studijuoja ir renkasi dirbti paslaugų sektoriaus didmeninės ir mažmeninės prekybos, bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikimo įmonėse.
„Pagalbinis įvairių darbų darbininkas, padavėjas, pardavėjas, pagalbinis apdirbimo pramonės darbininkas, administratorius, pardavėjas konsultantas, kiti kitur nepriskirti pagalbiniai darbininkai, kiti pagalbiniai įvairių darbų darbininkai, pakuotojas (rankomis), sandėlininkas“, – dažniausiai jaunuolių pasirenkamus darbus dėstė M. Jankauskienė.
Visgi LSMC direktorius B. Gruževskis teigia Užimtumo tarnybos duomenis vertinantis itin blogai ir sako, jog tokios tendencijos gali itin reikšmingai atsiliepti Lietuvos ekonomikai ir darbo rinkai.
Sąlygų, anot B. Gruževskio, negerina ir tai, jog šalyje tendencingai auga ir jaunimo, darbo išteklių bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumas.
O tai reiškia, jog tęsiantis tokioms tendencijoms, ateityje paprasčiausiai neužteks darbuotojų, kurie galėtų užpildyti trūkstamas darbo vietas.
„Mano nuomone, tai yra skandalas, ypač sudėtingomis dabartinėmis sąlygomis. Jeigu mes būtumėm turėję teigiamus demografinius pokyčius ir neturėtume augančio darbo išteklių trūkumo, tai dar būtų galima šiek tiek laisviau į tai žiūrėti <...> Mums tikslinga, kad jauni žmonės kuo greičiau galėtų įsitraukti į darbo rinką, efektyviai naudotume savo žmogiškuosius išteklius, padėtume valstybei, ekonomikai. Tai čia mes prarandame galingai“, – sako LSMC direktorius.
Be to, pašnekovas teigia, kad nors pastaruoju metu yra įprasta, jog trūkstamas darbo vietas užpildytų atvažiavę imigrantai, B. Gruževskis sako, kad dažnai jie taip pat neturi profesinio išsilavinimo bei gali bet kada palikti Lietuvą.
LSMC direktorius taip pat teigia, jog pastaruoju metu pastebimas ir naujas fenomenas, kad jaunuoliai (iki 24 m.), kurie registruojasi į Užimtumo tarnybą, nesijaudina dėl to, jog jie neturi jokio profesinio išsilavinimo.
O tai, pasak B. Gruževskio, yra netgi didesnė problema nei pats jaunimo nedarbas.
„Dar prieš 10 metų to nebuvo. Pirmiausia jų procentas buvo mažesnis – apie 25-30 proc. neturėdavo profesinio pasirengimo, dabar apie 50 proc. ir daugiau. Ir blogiausia, kad Užimtumo tarnybos specialistai, galima sakyti, skundžiasi, kad tie žmonės net nelabai stengiasi bendradarbiauti su darbuotojais ir ieškoti būdų greičiau įgyti kokią nors profesiją arba vienaip ar kitaip įsitraukti į aktyvias darbo rinkos politikos priemones“, – tvirtina LSMC direktorius.
Be to, analizuodamas Užimtumo tarnybos duomenis, B. Gruževskis pažymi, jog nedirbantiems jaunuoliams formuojasi blogi įpročiai ateityje mėginti išvengti darbo, kadangi kuo ilgiau jie nedirba, tuo labiau darbas jiems tampa mažesniu prioritetu.
„Jaunas žmogus neturi darbo patirties, jam darbas dar nėra norma. Jam norma yra laisvalaikis, studijos ir panašiai. Ir tokiu būdu sociologija ir, ypač jaunimo psichologija, numato, kad jaunam žmogui reikia daugiau skirti dėmesio, kad jo nedarbo patirtis būtų kuo trumpesnė, kad jam nedarbas netaptų norma. Kadangi tuomet jaunam žmogui grįžti į užimtumą bus kiekvieną kartą vis sunkiau“, – tvirtina B. Gruževskis.
M. Jankauskienė taip pat pažymėjo, jog pagrindinės jaunimo nedarbo priežastys yra neįgyta arba įgyta nepakankama profesinė kvalifikacija, praktinės patirties stoka ar įgytos kvalifikacijos neatitikimas darbo rinkos poreikiams.
Užimtumo tarnybos atstovė pridūrė, kad dar viena priežastis yra ir tai, jog dažnai darbdaviai ieško darbuotojų su patirtimi, todėl tik baigusiam mokslus įsidarbinti būna sudėtingiau.
Pašnekovė priduria, kad dažnai jaunimui būna sudėtinga įsidarbinti ir rajonuose ar mažesniuose miesteliuose, kur darbo jėgos paklausa būna mažesnė.
„Taip pat pastebima, kad jaunuoliams pritrūksta motyvacijos ir atkaklumo, jie stokoja socialinių kompetencijų bei darbo paieškos įgūdžių, o darbo vietų atžvilgiu dažnai turi per didelius lūkesčius. Kai kurie jaunuoliai nenori dirbti, nes neturi jokių savo karjeros ir perspektyvos vizijų, nemato prasmės dirbti bet kokį darbą arba dažniau jį keičia“, – komentavo M. Jankauskienė.
„Neradę svajonių darbo jie apskritai nedirba, kritiškai vertina darbdavius ir siūlomą atlyginimą. Jaunimas dabar paprasčiau sprendžia problemas ir laisviau jaučiasi, be to, tokio amžiaus žmonės dažniausiai neturi finansinių ar šeiminių įsipareigojimų, todėl gali rinktis“ – pridėjo ji.
Būtina atsigręžti į švietimą
Siekiant spręsti nekvalifikuoto jaunimo problemą Lietuvoje, B. Gruževskis akcentavo, jog pirmiausia reikėtų sustiprinti karjeros kompetencijų formavimą valstybės ugdymo įstaigose.
O pabaigęs bendrojo lavinimo programą mokykloje jaunuolis įgytų ne tik bendrojo lavinimo diplomą, bet ir gautų kokį nors profesinį parengimą.
„Galima pradėti net nuo tokių teisinių dalykų, kad faktiškai formuojant švietimo tikslą gal net reikėtų grąžinti tai, kad švietimo sistema turi paruošti žmogų darbo rinkai“, – teigė B. Gruževskis.
Tą padaryti, pašnekovu teigimu, būtų galima įvedus papildomą sisteminę pamoką, kurioje mokiniams būtų stiprinama darbo motyvacija, suvokimas, kaip efektyviai panaudoti savo darbo išteklius, ir pasiruošimas darbo rinkai.
„Faktiškai nuo 5-os, 6-os klasės reikia kryptingai formuoti jauno žmogaus suvokimą apie savo poreikius bei darbo rinkos galimybes“, – tvirtino B. Gruževskis.
LSMC direktorius sako, kad švietimo įstaigose taip pat reikėtų sustiprinti ir karjeros konsultantų paruošimą.
Be to, užtikrinant Lietuvos jaunimo profesinį pasirengimą, pasak B. Gruževskio, taip pat būtų galima ir sąlyginai sumažinti lietuvių emigracijos skaičius.
„jeigu mūsų jaunas žmogus dirba Lietuvoje, yra patenkintas, tai jis tokiu būdu neišvažiuos. O dažnai būna taip, kad neturintis normalaus profesinio pasiruošimo, jis bus pora mėnesių Užimtumo tarnyboj, jam bus siūlomos darbo vietos, pavyzdžiui, ten už 500-800 eurų, o jam reikia 1500-2000 eurų, jis nori pirkt automobilį, butą ir panašiai. Tai aišku, jis išvažiuos į užsienį“, – naujienų portalui tv3.lt komentavo B. Gruževskis.
Vasario mėnesį registruota virš 18 tūkst. nedirbančių jaunuolių
M. Jankauskienė nurodė, kad didžiausia jokios profesinės kvalifikacijos jaunuolių dalis, pagal registraciją Užimtumo tarnyboje, gyvena didžiuosiuose šalies miestuose.
„Vasario 1 d. mažiausias jaunimo iki 24 m. nedarbas fiksuotas Neringos (3,7 proc.), Skuodo r. (3,9 proc.), Utenos r. (4,1 proc.), Prienų r. (4,5 proc.), bei Pakruojo r. (4,6 proc.) savivaldybėse. Didžiausias – Kauno m. (10,2 proc.), Ignalinos r. (9 proc.), Jonavos r. (8,7 proc.), bei Kalvarijos, Klaipėdos m. ir Panevėžio m. (po 8,6 proc.)“, – pridėjo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai.
Užimtumo tarnybos duomenimis, iš viso vasario 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo užregistruoti 18,3 tūkst. bedarbio statusą turintys 16-24 m. jaunuoliai – 800 (4,3 proc.) daugiau nei prieš mėnesį.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
