„Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, priimant tam tikrus pajamų sprendimus“, – žurnalistams pirmadienį sakė ministrė.
„Kitai daliai, kintamajam finansavimui, kur poreikis svyruoja iki 2030 metų nuo 100 iki 450 mln. eurų per metus, skirtingais metais skirtingas poreikis, šitas poreikis yra virš 3 proc. BVP. Siūlome taikyti priemones, kurios buvo diskutuotos viešojoje erdvėje, tame tarpe ir paramos teikimą“, – pridūrė ji.
Pasak G. Skaistės, kai kuriais metais gynybai reikės skirti daugiau nei 3 proc. BVP, trūkstamas lėšas bus galima gauti skolinantis ar įgyvendinant vadinamąją „gynybos prenumeratos“ idėją.
Pasak ministrės, pastarajai idėjai įgyvendinti keisti įstatymų nereikia, pakanka tik sudaryti patogią platformą, kur būtų galima daryti periodinius ar vienkartinius mokėjimus.
Tuo metu kalbėdama apie skolinimąsi, ministrė pažymėjo, kad norint turėti didesnį lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia keisti konstitucinį Fiskalinės sutarties įgyvendinimo įstatymą.
„Fiskalinė drausmė ir nacionalinė fiskalinė drausmė nuo kitų metų grįžta į Lietuvą, todėl norint turėti tam tikrą lankstumą finansuoti krašto apsaugos investicinius poreikius, reikia pakeisti ir numatyti tam tikrą papildomą lankstumą konstituciniame įstatyme, kuriam reikalingas gana platus sutarimas Seime, daugiau negu šiaip paprasta Seimo narių dauguma“, – sakė G. Skaistė.
Pasak jos, siūloma įvertinti ir įvarius politinių partijų siūlymus, tarp kurių – išleisti tam tikras gynybos obligacijas ar gynybos lakštus. Ministrės vertinimu, tai būtų galima daryti pritaikant Vyriausybės taupymo lakštų sistemą.
„Tam įstatymų keisti nereikia, skolintumėmės ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, diskusijai pateiktas klausimas dėl palūkanų normų, kurias būtų galima taikyti tokiems vertybiniams popieriams.
„Nuskambėjo pasiūlymai, kad būtų galima skolintis už mažesnius kaštus nei yra tarptautinėse rinkose, tai laukiam socialinių partnerių pozicijų ir įvertinę tai galėtume pasiūlyti tam tikrus Vyriausybės vertybinius popierius“, – sakė G. Skaistė.