Jos teigimu, dėl šių papildomų lėšų gynybai šaltinių valdančiojoje koalicijoje preliminariai jau buvo sutarta.
„Tiems baziniams pasiūlymams – pelno mokesčio keitimui ir akcizų keitimui – turėtų būti koalicijos partnerių parama. Matyt, diskutuoti dėl atskirų smulkmenų dar galime, bet iš esmės sutarimas buvo. Tai, man atrodo, duoda pagrindą tikėtis, kad galime tokį sprendimą priimti“, – LRT radijui trečiadienį sakė G. Skaistė.
„Tokiems pasiūlymams koalicijos partnerių preliminarus pritarimas buvo rastas“, – pridūrė ministrė.
Jos teigimu, pelno mokesčio didinimas 1 procentiniu punktu Lietuvos konkurencingumui didelės įtakos neturės, alkoholio ir tabako akcizų didinimui galėtų būti pritarta, nes „tai yra žalingų įpročių mažinimo linkme nukreipti pasiūlymai“, o kuro akcizų kėlimas susijęs su žaliojo kurso įgyvendinimu.
„Turbūt visi mokesčių pasiūlymai nedžiugina, bet jeigu norime surinkti papildomas pajamas, reikia ieškoti visgi tokių sprendimų, kurie ne tik sulaukia palaikymo, bet ir, matyt, turi tam tikrą logiką“, – teigė G. Skaistė.
Finansų ministerija siūlo papildomų lėšų gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizą degalams, alkoholiui ir tabakui, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, metams pratęsti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, taip pat keičiant smulkiųjų verslininkų, dirbančių su verslo liudijimais, veiklą.
G. Skaistė sako, kad dalies draudimo sutarčių apmokestinimo koncepcija pateikta diskusijai, o jei tam būtų pritarta, naujas mokestis, arba vadinamasis saugumo įnašas įsigaliotų nuo kitų metų liepos.
„Artimiausią mėnesį laukiama įvairiausių pozicijų, galbūt pavyks sutelkti ir platesnę paramą. Kadangi Vyriausybė siūlo, kad įsigaliotų nuo ateinančių metų liepos 1-os dienos, tai reiškia, kad įstatymą reikėtų priimti iki šių metų pabaigos. Tai, matyt, telksime tą paramą parlamente ir ieškosime sutarimo“, – teigė finansų ministrė.
G. Skaistė tikino iš koalicijos partnerių neišgirdusi nepritarimo ir dėl su verslo liudijimais susijusių pakeitimų.
„Tie žmonės, kurie uždirba aukštas pajamas, tarkime, virš 20 tūkst. eurų per metus – tai yra apie 1,8 tūkst. eurų per mėnesį, jie yra tikrai ne patys smulkiausi. Jų efektyvus apmokestinimo tarifas kartais siekia ir 1,5 proc. gyventojų pajamų mokesčio, kas yra tikrai nesąžininga, lyginant su kitomis sritimis“, – kalbėjo ministrė
Finansų ministerija siūlo grįžti prie ankstesnės iniciatyvos daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu. Daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantieji turėtų registruoti individualią veiklą, kurios apmokestinimas nekeičiamas.
Pasak G. Skaistės, 84 proc. verslo liudijimų turėtojų apyvarta yra mažesnė nei 20 tūkst. eurų, todėl jų pokyčiai nepaliestų.
Siūlomi verslo liudijimų reguliavimo pokyčiai numato, kad jų turėtojai galėtų parduoti iki 20 tūkst. eurų vertės prekių ir paslaugų per metus, o juridiniams asmenims – iki 2 tūkst. eurų, nebeliktų verslo liudijimų ilgalaikei nekilnojamojo turto nuomai, o leidimai būtų išduodami 30 dienų ar ilgiau iš eilės.
Socdemai pelno mokestį siūlo didinti 2 proc. punktais
Socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, kad pelno mokestis galėtų būti didinamas bent 2 proc. punktais.
„Nors nėra labai didelio ekonominio augimo, valstybės ir ekonomikos konkurencingumui tikrai tiek nepakenktų, kiek yra bandoma pateikti. Manau, kad yra labai daug įvairių instrumentų ir iš europinės paramos, ir per „Invegą“, ir per kitas priemones padėti tam verslui išlikti konkurencingam“, – LRT radijui sakė R. Budbergytė.
Jos teigimu, socdemai nepritars kuro akcizų didinimui, tuo metu dėl didesnių alkoholio ir tabako akcizų frakcijos nuomonė „dar gali pasikeisti“. Pasak R. Budbergytės, frakcija diskutuotų ir galbūt galėtų pritarti draudimo sutarčių apmokestinimui.
„Manau, kad mes dar galėtume pagalvoti ir apie gyventojų pajamų mokesčio padidinimą tiems, kurie uždirba dideles ir labai dideles pajamas. Nesuprantu, kodėl konservatoriai (...) dabar nori atimti tik verslo liudijimų (turėtojų – BNS) geresnį gyvenimą, kurį jie šiandien turi. Kodėl jie pamiršta, kad mūsų turtingų žmonių progresyvumas yra per mažas ir galime ten paieškoti šaltinių“, – kalbėjo R. Budbergytė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė kartoja, kad „laisviečiai“ nepritars draudimo sutarčių apmokestinimui. Jos teigimu,be to, būtų galima mažinti lengvatą žemės ūkyje naudojamam kurui.
„Plius vienas procentinis punktas pelno mokestis, akcizai – tai yra mokesčių kėlimas žmonėms ir verslui. Jeigu galime dar paieškoti šaltinių, kur galima būtų perskirstyti viešuosius finansus taip, kad mokestinė našta žmonėms neaugtų, tai padarykime tai“, – LRT radijui trečiadienį sakė A. Armonaitė.
Gynybos finansavimas iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto didinamas siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
