„Galima būtų įvairiai vertinti“, – žurnalistams sakė G. Skaistė, paklausta, ar siūlymais nebando įgyvendinti ir sąlygų gauti įšaldytą paramą iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF).
„Vyriausybės pateiktas mokesčių paketas buvo subalansuotas, jame siūlomi pakeitimai buvo teisingi. Jeigu jie sulauktų šiame kontekste (gynybos finansavimo – BNS) palaikymo, man atrodo, galima nušauti du zuikius vienu šūviu, pateikiant ir teisingą sprendimą, ir surenkant papildomas pajamas, kurios reikalingos papildomam gynybos finansavimui“, – aiškino ministrė.
Gegužės pradžioje Europos Komisija leido Lietuvai naudoti 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, susietų su mokesčių lengvatų atsisakymu.
Komisija įvertino, kad ankstesniais metais priimdama mokestinius pakeitimus Lietuva rodiklį įgyvendino tik iš dalies, tačiau Lietuva svarsto skųsti įvertinimą Europos Sąjungos (ES) Bendrajam teismui.
Valdantieji pernai sutarė neskubėti priimti Vyriausybės pasiūlytos mokesčių reformos. Iš pradžių mėginta atskirai patvirtinti platesnį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, bet po ginčų tarp politikų to taip pat nepadaryta.
Finansų ministerija, antradienį pateikusi siūlymus padidinti gynybos finansavimui, pristatė iniciatyvą padidinti mažų įmonių lengvatinį pelno mokesčio tarifą 1 procentiniu punktu iki 6 proc., atsisakyti specialaus pelno mokesčio režimo draudimo ir sveikatos sektoriams bei automobilių atskaitos ribojimo, susieto su žalumu.
RRF lėšos išmokamos pagal valstybių narių prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimą. Tarp Lietuvos įsipareigojimų yra mokestinių lengvatų ir specialių mokestinių režimų atsisakymas.
Galutiniai terminai atsiskaityti už RRF plane iškeltus tikslus yra 2026 metais. Lietuvos ir ES pareigūnai yra perspėję, kad neįgyvendinus įsipareigojimų Lietuva gali netekti šimtų milijonų eurų.