A. Skaisgirytė yra pirma Lietuvos pareigūnė, pakomentavusi didžiulio rezonanso sulaukusius D. Trumpo pareiškimus praėjusią savaitę, kad jis skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.
„Tai nepadeda bendram pasitikėjimui tarp NATO sąjungininkų“, – Žinių radijui antradienį sakė prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais.
Trumpas pasiuntė žinutę NATO narėms
Šeštadienį kalbėdamas rinkimų kampanijos mitinge, D. Trumpas papasakojo apie pokalbį su kitos, nenurodytos NATO šalies vadovu per kažkurį Aljanso susitikimą.
Jis tvirtino sulaukęs klausimo, ar gintų įsipareigojimų nevykdančią šalį, ir atsakęs, jog negintų ir „skatintų juos (rusus – BNS) daryti viską, ką jie, po velnių, nori“.
JAV sąjungininkai paragino vengti saugumą ir NATO pakertančių kalbų, o Baltieji rūmai D. Trumpui atsikirto akcentuodami prezidento Joe Bideno pastangas stiprinti aljansus visame pasaulyje.
A. Skaisgirytė atkreipė dėmesį, jog D. Trumpas prezidentavimo metais 2017 – 2021 metais ir viešai ragino NATO sąjungininkes skirti gynybai bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Lietuva buvo tarp tų, kurie tada skyrė 2 proc. gynybai. Dabar skiriame dar daugiau“, – teigė patarėja.
Pasak jos, Europa turi skirti daugiau dėmesio savo gynybai.
„Ilgą laiką NATO gyveno tokioje labai patogioje būsenoje, kai JAV savo branduoliniu atgrasymu dengė visą Aljanso teritoriją. Tas dengimas iki šiol išlieka, tačiau tai nereiškia, kad europiečiai gali nieko patys nedaryti savo saugumui sustiprinti“, – sakė A. Skaisgirytė.
„Kalbėkime apie tai, kad išlaidos gynybai turi būti padidintos, turi būti sustiprinta gynybos pramonė. (...) Pirmieji žingsniai jau yra žengiami, kuriant tam tikrus fondus, kurie finansuotų karinės produkcijos gamybą. Turime suprasti, kad Europoje vyksta karas, jau tuoj žengsime į trečius šito karo metus ir turime atitinkamai reformuoti savo ekonomikas, kad galėtume būti tokioje situacijoje, kurioje jaustumėmės saugūs“, – pridūrė ji, turėdama omenyje Rusijos invaziją Ukrainoje.
