„BRICS yra nei organizacija, nei kas, tai yra šalių grupė ir tos šalys yra labai įvairios. Tų šalių ir istorija, ir ideologija labai skirtinga. Jas vienija noras parodyti, kad jos yra augančios būsimos geopolitinės žaidėjos. Kai kurios iš jų, kaip Indija ir Kinija, yra labai didelės, ekonomiškai tai yra sparčiai augančios šalys. Manau, kad ir Turkijos noras prisijungti į BRICS yra tam, kad parodytų, jog Turkija nori būti bent jau regioninė geopolitinė žaidėja ir siekia tam tikro matomumo“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė A. Skaisgirytė.
„Tai nėra organizacija, kuri galėtų veikti kaip visiškai organizuota struktūra. Tai yra šalių klubas“, – pridūrė ji.
Tiesa, BRICS priklauso ir 2022 m. vasarį plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjusi Rusija. Klausiama, ar Turkijos siekis jungtis į BRICS gretas ir laviravimas tarp šios šalių grupės ir NATO Aljanso nekels rizikų, prezidento patarėja atkreipė dėmesį, kad Turkijos laikysena Ukrainos atžvilgiu yra itin pozityvi.
„Turkija tarpininkavo Ukrainai ir Rusijai kelis kartus ir tas tarpininkavimas buvo sėkmingas, ypač kalbant apie Juodąją jūrą ir grūdų išvežimą, belaisvių apsikeitimą. Ukrainos požiūriu, Turkijos vaidmuo buvo labai pozityvus“, – dėstė A. Skaisgirytė.
„Bloomberg“ pirmadienį paskelbė, kad Turkija oficialiai pateikė prašymą įstoti į BRICS šalių grupę, nes siekia didinti savo įtaką pasaulyje ir užmegzti naujų ryšių už tradicinių sąjungininkų Vakaruose ribų.
Anot agentūros šaltinių, Turkija oficialią paraišką dėl prisijungimo prie BRICS pateikė prieš kelis mėnesius. Ekspertai spėja, kad tokį sprendimą galėjo lemti progreso, jau ilgus metus siekiant tapti Europos Sąjungos (ES) dalimi, stygius.
BRICS grupė pavadinta Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos ir Pietų Afrikos garbei. Šių metų pradžioje ją papildė keturios naujos narės: Iranas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Etiopija ir Egiptas. Prisijungti kviečiama ir Saudo Arabija, tačiau karalystė kol kas to dar nepadarė.
