Jis įregistravo tai numatančias Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo pataisas.
Jei Seimas pritartų įstatyminiams pokyčiams, tais atvejais, kai griaunamas pastatas ir vietoj jo statomas naujas, infrastruktūros plėtros įmoka būtų apskaičiuojama tik padidėjusį plotą dauginant iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo. Toks pats principas galiotų ir rekonstrukcijos atveju.
Parlamentaras tikisi, kad priėmus siūlomas įstatymo pataisas bus užtikrintas teisingesnis šios įmokos skaičiavimas.
„Manau, kad tai paskatins naujų statinių, kai nugriaunami seni, statybą, taip pat užkirs kelią piktnaudžiavimui rekonstrukcijos sąvoka, kai visiškai nugriauto statinio vietoje yra statomas naujas pastatas“, – Eltai sakė A. Kupčinskas.
Šiuo metu pastato nugriovimo atveju, vietoj jo statant naują pastatą, savivaldybės infrastruktūros plėtros įmoka apskaičiuojama naujo pastato bendrąjį plotą dauginant iš savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos tarifo.
„Manau, kad tai neteisinga, nes rekonstruojamo pastato atveju, kai infrastruktūra jau yra įrengta ir jos plėtros poreikis priklauso nuo padidėjusio pastato ploto, infrastruktūros įmoka skaičiuojama tik nuo padidėjusio pastato ploto. Tuo tarpu pastato nugriovimo atveju, kai infrastruktūra taip pat jau irgi yra įrengta, infrastruktūros mokestis skaičiuojamas nuo viso naujo pastato bendrojo ploto, nors infrastruktūros plėtros poreikis de facto priklauso nuo padidėjusio užstatymo ploto“, – sako Seimo narys konservatorius A. Kupčinskas.
Kartu su R. Kupčinsku įstatymo pataisas teikia Seimo nariai Mindaugas Skritulskas, Kazys Starkevičius, Algirdas Butkevičius, Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas ir kiti parlamentarai.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, priėmus įstatymo pataisas reikėtų pakeisti Vyriausybės nutarimu tvirtinamą Savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos nustatymo metodiką.
Seimo teisininkai taip pat mano, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.