Vienas siūlymų yra įmonei išmokėti 25 proc. 2019 metais jos sumokėtų mokesčių dydžio subsidiją, o valstybės lėšų poreikis tam siektų apie 70 mln. eurų.
Tačiau laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis Žygimantas Vaičiūnas BNS sako, kad konkreti paramos schema dar nėra iki galo aiški, o Vyriausybė trečiadienį tik įtrauks šią priemonę į paramos verslui planą.
Prezidento patarėja Vaida Česnulevičiūtė BNS sakė, kad Prezidentūra tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė praėjusią savaitę. Pagal projektą, išmokų suma priklausytų nuo įmonės sumokėtų mokesčių.
„Siūlome išmokos dydį nustatyti proporcingą įmonės per 2019 metus sumokėtų gyventojų pajamų mokesčių, „Sodros“ įmokų ir Privalomojo sveikatos draudimo įmokų sumai“, – BNS trečiadienį sakė prezidento patarėja.
„Kiekvienai įmonei būtų išmokama 25 proc. praėjusiais metais jos sumokėtų mokesčių, nepriklausomai nuo darbuotojų skaičiaus. Taigi parama būtų didesnė įmonėms, kurios turi daugiau darbuotojų, moka didesnius atlyginimus“, – pridūrė V. Česnulevičiūtė.
Jos teigimu, tiesioginės išmokos padėtų labai mažoms įmonėms prisitaikyti prie naujų veiklos sąlygų, išlaikyti perspektyvų verslo modelį ar perorientuoti veiklą.
Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka sako, jog ministerija siūlo mažas įmones skaidyti į dvi dalis – labai mažas įmones – iki 5 darbuotojų ir į kiek didesnes – 6-9 darbuotojų.
„Priklausomai nuo jų sumokėtų GPM mokesčių ir mokesčių, susijusių su darbo sąlygomis, užskaityti tuos mokesčius tam, kad padidintume laikinai likvidumą ypatingai smulkiam verslui“, – Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Rojaka.
Pasak jos, tai būtų negrąžinama subsidija.
„Tai būtų grantas, negrąžinama subsidija, šiuo metu svarstomi keli variantai: tai gyventojų pajamų mokestis (GPM) ir su darbu susiję mokesčiai, tai yra, įskaitant ir „Sodrą“, ir PSD. Arba vien tiktai GPM, priklausomai nuo to, koks būtų įtvirtintas biudžetas (...) Susigrąžinimas mokesčių, papildoma suma pervedama į sąskaitas tų įmonių (...) Perskaičiavimas už 2019 metus“, – sakė J. Rojaka.
Anot V. Česnulevičiūtės, Vyriausybės patvirtinto paramos verslui paketo priemonės mažoms įmonėms yra sunkiau prieinamos dėl didelio jų skaičiaus, ribotų administracinių pajėgumų, baimės neapibrėžtumo sąlygomis prisiimti skolinius įsipareigojimus.
V. Česnulevičiūtė Seimo komitete trečiadienį sakė, kad nauja pagalbos priemonė papildytų Vyriausybės instrumentus.
„Šita priemonė nekonkuruotų su dabartinėmis Vyriausybės siūlomomis priemonėmis dėl to, kad ji yra palyginti mažos apimties. Priklausomai nuo kalibravimo, tai gali būti apie 70 mln. eurų“, – kalbėjo prezidento patarėja.
BFK narys, Mišriai Seimo grupės narys Algirdas Butkevičius pastebėjo, kad priemonė gera, bet ją reikėjo taikyti jau anksčiau.
„Manau, kad šita metodika turėjo būti iš pat pradžių taikoma, ypač smulkioms įmonėms, nes po trijų savaičių maždaug 80 proc. įmonių, kuriose dirba iki devynių darbuotojų, faktiškai buvo uždarytos. Antras dalykas, tai palengvina greitesnį pinigų gavimą, nereikia eiti to biurokratinio kelio“, – kalbėjo Seimo narys.
Liberalas Kęstutis Glaveckas mano, kad būtina palaikyti rinkas, antraip subsidijų priemonė nepasieks tikslo.
„Galima ir per kitą galą žiūrėti: ne vien duoti tiesiogiai skatinimą, subsidiją, bet ir finansuoti rinkos išlaikymą, ką prezidentas darė kalbėdamas ir su kitų valstybių prezidentais, ir su Baltarusija – ten, kur potencialiai yra rinkos. Nes jeigu neturėsi potencialios rinkos, visos šitos subsidijos kaip į smėlį susigers. Ir po keturių mėnesių vėl bus visi alkani, tušti pilvai“, – sakė K. Glaveckas.
Kai kurie parlamentarai priminė, kad krizės metu būtų pravartu turėti nuolatinį ekonomikos ir inovacijų ministrą, o iniciatyvą turėtų perimti būtent ši ministerija. K. Glaveckas replikavo, kad „Ūkio ministerija yra raitelis be galvos“.
Įmonės, turinčios iki devynių darbuotojų, sudaro trečdalį visų Lietuvoje veikiančių įmonių – 33 tūkst. iš 100 tūkstančių. Jose dirba maždaug dešimtadalis privataus sektoriaus darbuotojų (104 tūkst.).
