Konservatorius, Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius siūlo Darbo kodekso pataisas, pagal kurias, prastovoje dėl karantino esantiems darbuotojams nutarus nutraukti darbo santykius, siūloma nemokėti išeitinės išmokos.
Tikina, kad tai paskata dirbti
„Čia yra pandemijos laikotarpio rezultatas. Kai buvo karantinas ir tada valstybė mokėjo subsidijas už prastovas karantino metu.
Čia ypatingai aktualu aptarnavimo sektoriui. Tada sugrįžta darbuotojas ir jis tada darbdaviui sako: „aš išeinu iš darbo, sumokėkite man tą išeitinę kompensaciją“, nors darbo iš tikrųjų yra, aptarnavimo sektoriui trūksta darbuotojų ir darbdavys privalo.
Bet mes visi turime suprasti sunkų laikotarpį, valstybė mokėjo subsidijas, štai dabar reikia grįžti į darbą ir reikia, kad darbuotojas būtų paskatintas grįžti į darbą ir tiesiog dirbti, o ne ieškoti lengvų išmokų, lengvų pinigų“, – savo pasiūlymą aiškino K. Starkevičius.
Ekonomikos komiteto pirmininko teigimu, jei bus priimtas jo pasiūlytas Darbo kodekso pakeitimas, įstatymas darbuotojui suteiks teisę dirbti, bet ne piktnaudžiauti susidariusia situacija. K. Starkevičius pabrėžė, kad tokios nuostatos būtų taikomos tik karantino metu.
Siūlo nežiūrėti į žmones kaip nusikaltėlius
„Tas sąlygas sukūrė valstybė, karantinas yra įvestas valstybės ir valdžios institucijų sprendimu ir į kiekvieną žmogų žiūrėti, kad jis potencialiai išeis iš darbo vien dėl to, kad pasukčiautų, gautų išeitinę ir vėl sugrįžtų... Nežiūrėkime į kiekvieną žmogų kaip į potencialų nusikaltėlį“, – K. Starkevičiaus siūlymą įvertino demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
Jis pridūrė, kad Seimo demokratai konservatoriaus iniciatyvai nepritars. S. Skvernelio frakcijos kolega, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis K. Starkevičiaus idėja taip pat nebuvo sužavėtas.
„Darbuotojų apsauga turėtų būti visais laikotarpiais tokia pat. Išeitinės mokamos, kai darbuotojas yra atleidžiamas darbdavio valia ir iniciatyva. Šiuo atveju sukurtų labai netinkamą precedentą, kada karantino metu, kai darbo rinka yra susitraukusi, darbuotojas gali išvejamas iš darbo be apsaugos. Dėl to mes esame nusiteikę balsuoti prieš“, – teigė L. Kukuraitis.
Politikas pažymėjo, kad net jei ir būtų priimtos Darbo kodekso pataisos, ši nuostata šiuo metu negalėtų, nes šalyje nėra paskelbtas karantinas, o galioja ekstremali situacija, kurios metu išeitinių nemokėjimas nebūtų taikomas.
„Bet precedentas būtų, mūsų galva, kuriamas blogas“, – įsitikinęs L. Kukuraitis.
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas paklaustas, kaip vertina K. Starkevičiaus pasiūlymą, atsakė: „labai blogai“.
„Mūsų frakcija tikrai nepritars, nes ne darbuotojo kaltė, kad padaryta prastova. Mūsų įstatymuose apibrėžta, kada būna prastova, kaip ją reikia apmokėti. Jeigu žmogus tuo metu ieško „prisidurti“, nes prastova – ne darbo užmokestis, jam nemokamas darbo užmokestis, tai neturi būti priežastis atleisti žmogaus iš darbo“, – sakė A. Sysas.
Laiko subalansuotu pasiūlymu
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas komentavo, kad karantinas yra ta situacijai, kai nėra kalta nei darbdavio, nei darbuotojo pusė.
„Darbuotojas, šnekant sporto terminais, tampa tokiu laisvuoju agentu. Jis gali apsispręsti per visą karantiną nedirbti, grįžti į buvusią darbovietę, kur jam išlaikyta yra darbo vieta ir kada nors išeiti ir gauti išeitinę pašalpą. Jis turi teisę apsispręsti ir kitaip – susirasti kitą darbą, taip prarasdamas socialines garantijas pas buvusį darbdavį. Aš manau, kad tai yra gana subalansuotas pasiūlymas, kuris nepariša darbdavio“, – teigė E. Gentvilas.
„Pavyzdžiui, darbuotojas karantino metu išeina dirbti kitą darbą, o išeitinę pašalpą dar turi mokėti [senas] darbdavys. Tai irgi yra neteisinga situacija, nes darbdavys nėra kaltas dėl karantino. Čia yra traktuojama, kad žmogus yra prastovose ne dėl darbdavio kaltės. Kodėl darbdaviui paliekamos finansinės išmokos prievolė? Aš suprantu, kad tai skamba žiauriai, bet turime ieškoti balanso, kai nei darbuotojas, nei darbdavys nėra kaltas“, – pridūrė liberalas.
Dėl K. Starkevičiaus pasiūlymo Seimas balsuos ketvirtadienį popietinės darbotvarkės metu. Jei po pateikimo bus pritarta šioms Darbo kodekso pataisoms, dėl jų parlamentas balsuos dar du kartus.
