„Turiu pasakyti, kad rugsėjo 1-ąją mokykla tikrai turi mažai galimybių atsidaryti, turime labai aiškiai pasakyti tėvams ir ukrainiečių vaikams, kad rugsėjo 1-ąją galimybių mokyklą atidaryti nėra, liko kelios dienos“, – žurnalistams sakė ministrė.
„Sutarties dėl patalpų nėra, dokumentai nėra sutvarkyti. Mes padedame ir padėsime įsisteigti mokyklai, nes poreikis yra“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Antradienį Klaipėdoje viešėjusi ministrė susitiko su uostamiesčio miesto meru Vytautu Grubliausku, vėliau bendravo su Klaipėdos universiteto rektoriumi Artūru Razbadausku, Klaipėdos valstybinės kolegijos ir Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos vadovais.
Laiko – iki rugsėjo pabaigos
Anot jos, ukrainiečių mokykla galėtų būti atidaryta dar šiais mokslo metais, jei bus sutvarkyti dokumentai, rastos patalpos, tačiau formalumai turi būti sutvarkyti iki rugsėjo pabaigos, nes tuomet „uždaromas registras“.
„Galima šiais mokslo metais tikėtis, jei dokumentai bus sutvarkyti, viskas pateikta, rastos patalpos. Rugsėjį būtų galima tikėtis mokyklos atidarymo, bet raginu ukrainiečių vaikus ir tėvelius mokytis, kur yra registravęsi. Rugsėjo 1-ąją pradedame mokyklose, Klaipėdai sekasi neblogai, vaikai patenkinti, tėvai – irgi“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Pasak ministrės, Lietuvoje nėra supaprastintos tvarkos steigti mokyklą, visoms tokioms švietimo įstaigoms galioja bendri Lietuvos įstatymai ir tvarka.
„Yra visas sąrašas dokumentų, ką turi pateikti – programą, mokytojus, higienos pasą, adresą – yra reikalavimai, kuriuos turi atitikti“, – teigė J. Šiugždinienė.
Jos teigimu, ministerija į planus žiūri „pakankamai geranoriškai, ministerijos tarnautojai padeda, palaikome iniciatyvą“.
Stinga patalpų
Steigtis privačiai ukrainiečių mokyklai pagrindiniu iššūkiu tampa patalpų paieška. Ministerija mokyklai buvo pasiūliusi patalpas nuomai – Klaipėdos technologijų mokymo centrą, tačiau šis pasiūlymas priimtas nebuvo.
„Mes pasiūlėm patalpas, kurias galėjom pasiūlyti“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ji teigė antradienį buvusi patikinta Klaipėdos mero, jog miesto savivaldybė laisvų mokyklų neturi.
„Suprantame mokyklos steigimo poreikį – tai būtų didžiulė pagalba ir palengvinimas Klaipėdos švietimo sistemai, kuri yra maksimaliai gerai subalansuota, tačiau pakankamai apkrauta, o administraciniai ir infrastruktūriniai resursai išnaudoti“, – savivaldybės pranešime sakė Klaipėdos meras.
„Linkiu mokyklos steigimo iniciatoriams kuo greičiau sutvarkyti visus reikiamus dokumentus ir noriu tikėti, kad tokia mokykla, atliepdama visus teisinius reikalavimus, Klaipėdoje pradės savo veiklą“, – teigė jis.
Kaip pranešė Klaipėdos savivaldybė, ukrainiečių mokykloje numatoma ugdyti apie 600-700 vaikų. Tokiam skaičiui moksleivių laisvų ir ugdymui tinkamų patalpų savivaldybė neturi, miesto mokyklos yra užpildytos.
Patalpų ieškoma ministerijos pavaldume esančiose įstaigose, tačiau konkrečių susitarimų šiuo metu nėra pasiekta, skelbiama savivaldybės svetainėje.
Ragina mokytis lietuviškose mokyklose
Anot ministrės, jei visgi privati mokykla bus įsteigta, valstybinėse įstaigose ukrainiečių vaikus mokantys pedagogai dėl to be darbo neliks.
„Klaipėda turi labai dideles klases, nėra problemos dėl klasių komplektų, kai kur yra ties riba. Neturėtų būti problemų dėl to, kad kai kurie ukrainiečių vaikai ir šeimos rinksis mokytis ukrainiečių mokykloje – tai patikino savivaldybė. Ji geriausiai mato situaciją. Mes tariamės, konsultuojamės, esam patikinti, kad čia didelės problemos nebūtų“, – teigė J. Šiugždinienė.
Ministrė teigė linkinti ukrainiečių „vaikams ir šeimoms rinktis lietuviškas mokyklas, mokytis lietuvių kalbos“.
„Nes tikrai nežinia, kada galės grįžti, daug mokyklų yra sunaikintų, labai svarbu, kad vaikai gyvendami čia jaustųsi bendruomenės dalimi, kaip gali greičiau išmoktų kalbą“, – sakė ministrė.
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 63 tūkstančiai ukrainiečių, kone 18 tūkstančių yra 6-17 metų amžiaus.Klaipėdoje nuo rugsėjo turėtų būti ugdomi 1045 ukrainiečių vaikai, tačiau, anot savivaldybės, skaičius dar gali keistis.
