Antradienį Darbo partijos frakcija susitiko su švietimo, mokslo ir sporto ministre J. Šiugždiniene aptarti Vyriausybės sprendimą didinti studijų kainas.
Nori, kad studentai turėtų vienodas galimybes
Kaip teigė J. Šiugždinienė, viena priežasčių, pastūmėjusių didinti studijų kainas, – kelis kartus besiskirianti skirtingų sričių studijų kaina.
„Reikia visiems suprasti, kad, jeigu šiandien mūsų vaikai nori studijuoti įvairiose srityse – ar tai būtų aviacija, ar technologiniai mokslai, ar menai, ar sveikata, – jie moka tikrai dideles sumas pinigų.
Žemiausia kaina buvo socialinių mokslų, kas buvo visiškai neadekvatu, nes, manau, kad visi sutiksime, kad tai yra svarbūs mokslai. Ypač universitete 1,5 tūkst. eurų už valstybės finansavimą socialinių mokslų srityje yra tikrai neadekvatu“, – Darbo partijos frakcijos posėdyje antradienį kalbėjo J. Šiugždinienė.
Be to, pasak ministrės, studijų kainos keitimas leistų užtikrinti, kad skirtingose srityse norintys studijuoti studentai, turėtų vienodas galimybes.
„Finansavimo modelis turėtų būti peržiūrimas, kad visiems studentams, nesvarbu, kurioje srityje studijuotų, būtų galimybė, jeigu nepasisekė įstoti į valstybės finansuojame vietą, tai valstybės nefinansuojamoje turėtų būti panašios galimybės ir kainos neturėtų skirtis kaip šiandien – 9 kartus“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Ministrė ramina, kad valstybė skiria pakankamai lėšų finansuoti studijas ir vietų užtenka.
„Jeigu pažiūrėsime konkursus, tai pas mus skaičiai konkursuose yra nedideli, valstybės finansavimas yra pakankamas ir pakankamai valstybė skiria vietų. Valstybė vietas skiria, atsižvelgdama į rinkos poreikį“, – sakė J. Šiugždinienė.
Rinkai nereikia tiek universitetų absolventų
Taip pat J. Šiugždinienė pažymėjo, kad rinkai nereikia tiek universitetų absolventų, kiek šiuo metu paruošia Lietuva.
„Visi nori studijuoti universitetuose. Universitetuose yra didžiausias studijuojančių skaičius, kolegijose mažiau, profesinėse dar mažiau. Kai rinkos konstruktas ir ekonomika rodo visiškai kitokį poreikį.
Jeigu mes nestiprinsime savo profesinio ugdymo, komunikacijos, kad kolegijoje studijuoti taip pat gerai, kaip universitete, tiesiog skirtinga specifika, visada turėsime iškreiptą situaciją, kada daugelis vaikų nori į universitetą.
Bet, deja, universiteto studijos yra labai brangios. Ir pasaulyje jos yra labai brangios. Net ir šalyse, kur yra aukštesnė pridėtinė vertė, mes niekur nerasime, kad universitete studijuotų stipriai aukštesni skaičiai negu žemesniuose lygiuose“, – lygino ministrė.
Studijos brangs
Vyriausybė padidino kolegijų ir universitetų studijų kainų dydžių koeficientus, įskaitant ir antrosios pakopos bei rezidentūros studijas. Po šių pakeitimų, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose kils maždaug 12 eurų iki beveik 1376 euro, kolegijos augimas bus didesnis, apie 82 eurus iki 1275 euro.
J. Šiugždinienė pripažino, kad kartu brangs ir mokamos studijos. Ji akcentuoja, kad stipriausiai pasikeis tik socialinių mokslų krypties studijų kaina, t.y. kaina pakils nuo 1,5 tūkst. iki beveik 3 tūkst. eurų.
Lietuvos studentų sąjunga antradienį pareiškė nepritarianti ministerijos iniciatyvai. Pasak sąjungos, procesas yra skubotas, gali neigiamai paveikti studijų prieinamumą ir ragina pirmiausiai iš esmės keisti patį studijų finansavimo modelį.
Be kita ko, studentų sąjunga pabrėžia, kad didinant studijų kainą vienam studentui, planuojama mažinti pačių valstybės finansuojamų studijų vietų, be to, tai vers aukštąsias mokyklas didinti ir mokamų studijų kainas.
