Artėjančius mokslo metus, anot ministrės, jau dabar galima vadinti išskirtiniais, nes po dviejų dešimtmečių mokyklose nebelieka 5-8 jungtinių klasių. Nelieka ir klasių, kuriose mokosi mažiau nei 8 vaikai.
Tai reiškia, kad mokiniai turės „daugiau galimybių pasirinkti, dalyvauti neformaliajame ugdyme, turėti papildomas pamokas, mokytis užsienio kalbų“, nurodė J. Šiugždienienė.
„Atsisveikiname su tuo, kas buvo tapę norma mūsų mokyklose, tačiau sudavė didžiulį smūgį neskaitlingų mokyklų jungtinių klasių vaikų pasiekimams. <...>Tai yra labai svarbu visai bendrojo ugdymo kokybe “, – pabrėžė ji.
Ministrė taip pat pažymėjo ir dar vieną svarbų uždavinį – užtikrinti, kad mokyklose nebūtų formuojamos per didelės klasės.
„Per didelės klasės reiškia, kad ugdymosi kokybė gali būti nepakankama, kadangi mokinių daug, mokytojams taip pat sunku ugdyti mokinius tokiose didelėse klasėse“, – paaiškino ji.
Kaip informuoja ministerė, Rugsėjo 1-ąją į mokyklas ateis daugiau kaip 332 tūkst. mokinių. Iš jų – apie 30 tūkst. pirmokų ir apie 7 tūkst. ukrainiečių vaikų Tikimasi, kad bendrojo ugdymo mokyklas lankys apie 9 tūkst. ukrainiečių.
Pokyčiai nuo Rugsėjo 1-osios
Nuo Rugsėjo 1-osios didesnis dėmesys bus skiriamas grįžtamajam ryšiui ir nacionalinių patikrinimų kokybei. Anot ministrės, šiam tikslui jau atlikti registro pakeitimai, kad „kad mokinių pasiekimų duomenys keliautų paskui vaiką“. Visi patikrinimai vyks elektroniniu būdu.
Didelis dėmesys bus skiriamas matematikai – rengiamos skaitmeninės priemonės, pildomas ir atnaujinamas uždavinių bankas. Stiprinamos mokytojų didaktikos kompetencijos šioje srityje.
„Rugsėjį pradeda darbą matematikos stiprinimo grupė, kuri parengs ir ilgalaikį matematikos stiprinimo planą. Taip pat svarbi žinia, kad bandomasis matematikos egzaminas šiemet vyks vasario mėnesį, kad liktų daugiau laiko iki egzaminų užtaisyti spragas ir pasitobulinti“,– nurodė J.Šiugždinienė.
Naujieji mokslo metai pasitinka ir sustiprėjusiu profesinių mokyklų tinklu. Pertvarkant profesinio mokymo sistemą yra išplėstos galimybės mokytis profesijos ir kartu įgyti profesinį išsilavinimą. Taip pat mokytis ir darbo vietoje, pasinaudojant pameistrystės rėmimo priemone.
Mokytojams šiais mokslo metais bus užtikrinta ir daugiau galimybių kelti kvalifikaciją. Skaičiuojama, kad jau nuo šio rugsėjo 420 mokytojų universitetuose tobulins savo kvalifikaciją informacinių technologijų srityje.
„Tai yra labai svarbus žingsnis, labai svarbi sritis. Mūsų rezultatai tikrai neblizga, todėl ši galimybė mokytojams mokytis <…> yra be galo svarbi“, – pabrėžė ministrė.
Nuo kitų metų sausio startuos ir nacionalinės mokytojų kvalifikacijos kėlimo programos.
Auga susidomėjimas pedagogikos studijomis
Ministrę pasidžiaugė, kad norinčių studijuoti pedagogikos studijose studentų skaičius auga. Šiemet vien pirmajame priėmimo etape norinčių buvo daugiau nei 2 tūkst.
Smarkiai auga ir valstybės finansuojamas pedagogikos studijas, trunkančias vienerius arba pusantrų metų.
„Tai yra labai svarbus signalas, kad daugiau brandžių žmonių renkasi mokytojo kelią – studijuos profesinėse studijose. Čia mes galime tikėtis, kad studijas baigs ir daugiau taip mums reikalingų prioritetinių sričių specialistų: matematikos, fizikos, chemijos mokytojų“, – nurodė ministrė.
Ji taip pat informavo, kad ministerija Vyriausybei trečiadienį pateikė siūlymą didinti vietų skaičių profesinėse pedagogikos studijose nuo 240 iki 385.
„ Palyginimui – pernai metais buvo skirta 200 vietų. Taigi, susidomėjimas profesinėmis studijomis tikrai auga“, – pridūrė J. Šiugždinienė.
Didžiausią nerimą kelia tai, kad dalis studijų krypčių pedagogikos studijose sulaukia mažai norinčių studijuoti pirmoje pakopoje. Vis mažiau pasirenka tapti matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų mokytojais.
„Tad šis klausimas lieka labai aštrus ir tikrai reikia nuveikti daug darbų, kad čia mes turėtume didesnį susidomėjimą“, – sakė ji.
Stebimi pokyčiai ir kitose studijų kryptyse. Išaugo norinčių studijuoti informacines technologijas ir matematiką.
„Atitinkamai informacinėse technologijose 2096 [įstojo studentai]. Pernai šis skaičius buvo 1856. Matematikos išaugo nuo 189 iki 230“, – statistiką pateikė ji.
Išaugo ir pirmakursių, pasirinkusių fizinius mokslus skaičius – įstojo 299 studentai. Pastebima ir dar viena tendencija – mažėja slaugos ir akušerijos, inžinerijos pasirinkusių studentų.
Populiariausios studijų kryptys
Universitetuose šiemet stojantieji sudarė 10 541 studijų sutartį, o kolegijose – 8621. Beje, šių metų Lietuvos abiturientai sudarė 11 645 studijų sutartis ir tai yra daugiau, nei praėjusiais metais.
„Na, ir kaip atrodome bendrai? Universitetuose daugiausiai studijų sutarčių buvo pasirašyta socialinių mokslų krypčių grupės programose – 19,48 proc. Antroje vietoje – informatikos mokslų krypčių grupė – sutartis pasirašė 12,41 proc. priimtų asmenų. Trečioji – sveikatos mokslų grupė – 12,06 proc.“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Kolegijose daugiausiai sutarčių pasirašyta verslo ir viešosios srities krypčių grupėje. Čia sutartis sudarė 28,21 proc. priimtųjų. Antroje vietoje – sveikatos mokslų grupė. Trečioje – inžinerijos mokslų grupė.
Ministerijos duomenimis, šiemet pagal pedagogikos studijų krypčių bakalauro programas universitetuose ir kolegijose iš viso studijuos net 1 084 jaunuoliai, 621 iš jų – valstybės finansuojamose vietose.
Daugiausia būsimų pedagogikos studentų pasirinko Mokomojo dalyko pedagogikos studijas Vytauto Didžiojo universitete (117), Ikimokyklinės ir priešmokyklinės pedagogikos studijų programą Klaipėdos valstybinėje kolegijoje (98) ir Vaikystės pedagogikos studijų programą Vilniaus kolegijoje (95).
Stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus skelbia Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO)
Beje, šiandien "Kauno dienoje" yra straipsnis apie korupciją Švietimo ministerijoje. Vaizdelis net labai nekoks.
