Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Širvintiškė Giedrė Kalėdų eglę puošia ypatingomis puošmenomis – savo kurtais, medžiaginiais, ir ne tik, Kalėdiniais žaisliukais.
Ant šventinio medžio sau vietą rado pelenės kurpaitė, spragtukas, balerina ir jos puantai. Giedrė dalijasi – kiekvienas žaisliukas kurtas su meile.
„Mane įkvepia pasakos. Pavyzdžiui, senos pasakos. Spragtukas, baletas... Man norėtųsi, kad eglutė turėtų temą. Aplamai man Kalėdos visą gyvenimą tokios spragtukinės būna“, – dalijasi žaisliukų kūrėja Giedė Stašienė.
Pirmą kartą paminėjo Baranauskas
Per mėnesį moteris sukuria apie du šimtus įvairiaspalvių kalėdinio medžio papuošalų. Rankdarbius mėgstanti moteris prisimena – jos vaikystės Kalėdų žaislai buvo visai kitokie, ne visada vaikams juos galima buvo liesti, mat duždavo.
Tiesa, moteris sako išsaugoti šiuos žaisliukus sunku, mat norinčiųjų savo Kalėdų medžius papuošti originaliais rankų darbo žaislais – per akis, tad žaislai išgaruoja, ir kiekvieno kaina priklauso nuo to, koks tai žaisliukas. O tradicija puošti Kalėdų medį į Lietuvą atkeliavo veikiausiai iš Strasbūro, ten eglė buvo papuošta 1605 metais. Bet gali būti, kad mintį puošti medį, kaip sako Lietuvos nacionalinio kultūros centro atstovė, lietuviai pasiskolino ir iš dar senesnių laikų.
„Tradicija gali būti labai sena. Gali būti atkeliavusi net iš ikikrikščioniškų laikų. Nes įvairiose tautose žmonės saulėgrįžos laikotarpyje nešdavo į namus visžalius augalus, jie buvo svarbūs. Juos kišdavo juos į kokį šventą kampą“, – pasakoja papročių specialistė Asta Valiukevičienė.
Pas mus pirmą kartą, kaip sako mokslininkai, papuoštas spygliuotis paminėtas poeto Antano Baranausko atsiminimuose.
„Lietuvoje rašytiniai šaltiniai tokią papuoštą eglutę mini nuo 1853 metų, kai Antanas Baranauskas pamatė Vainute, ją aprašė“, – sako papročių specialistė.
Puošdavo kepiniais ir riešutais
Ar jį įkvėpė Briuselis, ar kaimynų latvių 1510 metais papuošta miesto eglutė, jie pirmieji ją papuošė mieste, niekas dabar atsakyti negali. Kaip ir nežino mokslininkai, kur šiuo metu yra Baranausko dienoraščiai, kuriuose ir buvo eglutė paminėta. Tad ir kokia ji buvo niekas negali atsakyti. Bet akivaizdu, kad puošė mūsų senoliai eglutes kiek kitaip nei šiandien mes puošiame Kalėdų medžius.
Senovėje žmonės eglutes puošdavo arba saldainiais, arba riešutais, arba šiaudiniais žaisliukais.
Etninės kultūros tyrinėtojai sako, kad tradicija puošti eglę šiaudinukais atkeliavo iš vokiečių Pirmojo pasaulinio karo metais. O jau įsibėgėjus popieriaus pramonei Lietuvoje, prieš Kalėdas pasirodė ir popieriniai eglutės žaisliukai.
„Pasidarydavo iš kiaušinio kevalo. Išpūsdavo turinį, o ten jau galėjo priklijuoti uodegėles, sparnelius, snapelį. Būdavo paukščiukas arba angeliuką padarydavo, išpiešdavo veidukus. Dar kepdavo kepinukus. Ir tuos kepinukus kabindavo. Antelių pavidalu, saulučių pavidalu, mėnulio pavidalu“, – vardija etninės kultūros žinovė Marija Liugienė.
Stiklo žaisliukai paplito tarpukariu, tik jais puošti eglutę galėjo tik pasiturintieji. Šiandien, kaip sako etnologai, tradicija puošti eglutę savadarbiais žaisliukais grįžta į madą. Štai todėl ant eglutės galime pamatyti ir skiautinių, ir šiaudinukų.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
.jpg)
