„Galbūt net ir paskatino (mažesnį aktyvumą – BNS), kada buvo kalbama ir iš pačio kandidato (G. Nausėdos – BNS), kad prognozuojamas tas 75/25 (procentinis balsų santykis – BNS), ir daliai žmonių galėjo pasirodyti, kad jau viskas yra nuspręsta, viskas yra aišku ir galbūt ir neverta eiti palaikyti“, – žurnalistams Vilniuje sekmadienį sakė M. Lingė.
„Kita vertus, manau, kad žiūrint iš kandidatų, kurie pateko į antrą turą, daliai rinkėjų galėjo pasirodyti ir ramu, kad labai panaši (kandidatų – BNS) proeuropietiška kryptis, kuri padeda ir Ukrainai telkti paramą ir (...) pagalbos užtikrinimą“, – kalbėjo jis.
Antrajame prezidento rinkimų ture Lietuvos rinkėjai balsuoti ėjo vangiau nei paprastai renkant valstybės vadovą. Mažiau balsavusiųjų būta tik 2014 metais per antrą turą. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61 procento.
Rinkimų dieną sekmadienį savo valią pareiškė 38,58 proc. rinkėjų. Dar 11,03 proc. jų balsavo iš anksto.
Rinkėjų sąraše šiemet iš viso buvo 2 mln. 385 tūkst. 234 piliečiai.
G. Nausėda pirmajame ture I. Šimonytę įveikė didele persvara – jis gavo 632 tūkst. arba beveik 44 proc. balsų, I. Šimonytė sulaukė 288 tūkst. arba 20 proc. rinkėjų palaikymo. Todėl politologai ir politikai pergalę jam prognozuoja ir antrajame ture.
Prezidento kadencija trunka penkerius metus.
