Vyriausybė siūlo kompensacijas numatyti naujos redakcijos Geros valios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą įstatymu.
„Kodėl gi premjeras Skvernelis, beveik išeidamas iš Vyriausybės, sudarė specialią darbo grupę, kuriai pavedė vadovauti tuometiniam teisingumo ministrui Jankevičiui, kuri turėjo diskutuoti su Lietuvos žydų bendruomene ir kitais tos grupės nariais apie tai, kokį sprendimą galima būtų rasti dėl privataus turto. Ar čia klaidinimas ar tiesiog prasta atmintis?“ – Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė teigė, kad Terezino deklaracija, kurią priėmusi yra ir Lietuva, kalba apie dvi turto rūšis – bendruomeninį turtą, dėl kurio Lietuva sprendimą yra priėmusi ir beveik baigusi įgyvendinti kompensavimą, ir privatų turtą, dėl kurio kompensavimo tvarkos Seimui apsispręsti ir siūlo Vyriausybė.
„Neįmanoma atlyginti šimtu procentų tiksliai, nes žmonės ir jų palikuonys dažnai yra neišlikę dėl to, kas įvyko, bet moralinė skola lieka. Pasitelkus kitų valstybių, konkrečiai Čekijos pavyzdį, tiems žmonėms, kuriuos galėsime identifikuoti ir kuriems bus galima kažkaip kompensuoti, tai bus galima padaryti, o likusi dalis atiteks bendruomenei“, – aiškino I. Šimonytė.
Žydams jau baigiamos išmokėti kasmet skiriamos kompensacijos už nusavintą religinių bendruomenių turtą – 37 mln. eurų įsipareigota išmokėti per dešimtmetį ir procesas turėtų būti užbaigtas iki kitų metų kovo.
Kaip ir dabartinės, naujos kompensacijos būtų skirtos Geros valios fondui, kuris jas išmokėtų turto savininkams bei paveldėtojams. Prašymų būtų laukiama iki 2023-iųjų pabaigos, kompensacijos būtų išmokėtos per 2024–2030 metus.
Pataisas inicijavusi Vyriausybė siūlo, kad jos įsigaliotų nuo sausio.
Projekte siūloma, kad simbolinės kompensacijos būtų skiriamos už totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu neteisėtai nusavintą turtą, kuris priklausė iki Antrojo pasaulinio karo ar šio karo metais Lietuvoje gyvenusiems žydų tautybės asmenims.
Numatyta, kad kompensacijos būtų skiriamos, kai šie asmenys neturėjo teisinės galimybės atkurti nuosavybės teisės į turtą ir nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir bešeimininkį nekilnojamąjį turtą, perimtą valstybės nuosavybėn, dėl Holokausto nelikus tokio turto savininkų ar paveldėtojų.
Nauja įstatymo redakcija taip pat leis 5–10 mln. eurų fondui skirti individualių prašymų dėl kompensacijos už nekilnojamąjį turtą tenkinimui. Vienam asmeniui išmokama piniginė suma nepriklausytų nuo nukentėjusiam priklausiusio nekilnojamojo turto vertės.
Per nacistinės Vokietijos okupaciją 1941–1944 metais išžudyta apie 90 proc. iš maždaug 208 tūkst. Lietuvos žydų.
Lietuvos žydai ir Lietuvos žydų religinės bendruomenės patyrė kelias nekilnojamojo turto nacionalizacijas. Ji prasidėjo pirmosios sovietų okupacijos metais 1940 metais. Vokietija, užėmusi Lietuvos teritoriją nacionalizacijos neatšaukė, o po to sekusi antroji sovietų okupacija galutinai atėmė Holokausto aukų turtą.
