Krašto apsaugos ministras BNS šeštadienį sakė negalintis komentuoti šio pareiškimo, tačiau pripažino, kad šiose formuluotėse „ne viskas tikslu“.
„Iš gynybos srities – tai yra nekomentuotinams mums dalykas. Ne viskas tikslu, bet tiesiog, nekomentuojame“, – BNS teigė A. Anušauskas.
Žalimas: ne itin atsakinga
Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, Laisvės partijos kandidatas prezidento rinkimuose Dainius Žalimas tvirtina, kad premjerės pareiškimas yra „ne itin atsakingas“ ir mažai ką bendro turintis su teise.
Anot jo, įstatymas, reguliuojantis Lenkijos ginkluotųjų pajėgų panaudojimą užsienyje, numato, jog šalies pajėgos „už šalies ribų gali būti panaudotos remiantis tarptautinės organizacijos, kurios narė yra Lenkijos Respublika, kompetentingos institucijos, Europos Sąjungos institucijos sprendimu, taip pat priimančiosios šalies kvietimu ar sutikimu.”
„Kur čia kokie „aiškūs teisiniai” apribojimai? Kaip tik numatyti du mums reikšmingi pagrindai - Šiaurės Atlanto Tarybos sprendimas ir Lietuvos prašymas. O pareiga numatyta Šiaurės Atlanto Sutarties 5 straipsnyje, kuriame, beje, nustatyta, jog privalu pagalbą užpultai NATO šaliai teikti tiek individualiai, tiek kartu su kitomis sąjungininkėmis“, – feisbuke rašė D. Žalimas.
Praėjusią savaitę Vilniaus saugumo forume dalyvavęs buvęs JAV sausumo pajėgų vadas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) atkreipė dėmesį, kad nepaisant kolektyvinę gynybą numatančio penktojo NATO straipsnio, Aljanso valstybės galimo Rusijos užpuolimo atveju turėtų būti pasiruošusios gintis pačios, kadangi iki NATO pajėgų atvykimo į vietą gali praeiti dvi savaitės.
Penktasis NATO straipsnis numato, kad vienos ar kelių iš jų ginkluotas užpuolimas bus laikomas jų visų užpuolimu
„Jei Rusija užpuls NATO šalį, gali užtrukti iki dviejų savaičių, kol pastiprinimas atvyks į Lietuvą, taigi jūs turite galvoti apie visuotinę gynybą, ar lietuviai yra pasiruošę blogiausiam scenarijui, dvi savaitės iki atvykstant pastiprinimui. Aš sakyčiau, jūs turime būti pasiruošę mažiausiai dviem savaitėms iki atvyks pastiprinimas“, – sakė B. Hodgesas, šiuo metu dirbantis NATO vyriausiuoju konsultantu logistikos klausimais.
Vienas aktualiausių klausimų Lietuvos ir Lenkijos gynybos kontekste yra šalis skiriančio maždaug 100 kilometrų pasienio ruožo – vadinamojo Suvalkų koridoriaus – apsauga. Šis ruožas iš Vakarų ribojasi su Kaliningrado sritimi, iš Rytų – su Baltarusija, o karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių.
Skvernelis: pareiškimas šokiravo
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis į I. Šimonytės pareiškimą sureagavo socialiniuose tinkluose.
„Susilaikiau nuo aštraus komentaro vakar vakare. Tikrai norėtųsi premjerės Šimonytės kalbas įvertinti ramiai ir be emocijų.
Visgi pasakyti, kad pasisakymas nustebino, būtų melas. Jis šokiravo. Kadenciją baigianti premjerė viešai pradeda kalbėti apie tai, kad kažkokie teisiniai formalumai neleistų Lenkijos kariams vienašališkai ginti Lietuvos. Kaip gali būti, kad per dvejus metus nuo kruvinos agresijos prieš Ukrainą pradžios tokie formalumai neišspręsti? Ypač turint omenyje praėjusios Lenkijos Vyriausybės geranoriškumą Lietuvos atžvilgiu?
2016 m., man tapus premjeru, Lietuva ir Lenkija neturėjo dialogo aukščiausiu lygiu jau nemažai metų. Nuoskaudų buvo pilni segtuvai. Amerikiečiai į šalių nesutarimus baksnojo kaip į vieną silpniausių NATO aljanso grandžių. Santykių su Lenkija normalizavimą ir grąžinimą į strateginę partnerystę mačiau kaip esminę Lietuvos išgyvenamumo sąlygą.
Dirbome nuosekliai ir kantriai – 2020 m. tarpvalstybinius Lietuvos ir Lenkijos santykius naujai Vyriausybei perdavėme sugrąžintus į strateginės partnerystės vėžes.
Premjerės pasirinktas problemos sprendimo būdas – aiškintis dvišalius santykius su Lenkija per interviu žiniasklaidai – mažų mažiausiai keistas. Ar taip premjerė perteikia naujos Lenkijos Vyriausybės požiūrį į Lietuvą? Galbūt premjerė tokiu pasisakymu rodo nepasitenkinimą, kad nuo gruodžio 11 d., kai Donaldas Tuskas tapo premjeru, taip ir neatsirado progos atviram dvišaliam premjerų susitikimui? Kad ir kaip yra, turiu vieną prašymą nueinančiai Vyriausybei. Nesugadinkite santykių bent su Lenkija. Nusiimkite savo įsivaizduojamas karūnas ir užtikrinkite, kad Lietuvos ir Lenkijos strateginė partnerystė netaptų popierine. Neišduokite Lietuvos interesų.
Jei visgi premjerė nesiims lyderystės, Prezidentas Nausėda, pabrėžiantis artimą santykį su Lenkijos Prezidentu Duda, turėtų garantuoti, kad kritiniu atveju jo skambučiai Varšuvon užtikrintų mūsų sąjungininkų lenkų pagalbą Lietuvai, o ne pavėžėjimo paslaugą Lietuvos vadovui“, – „Facebook“ rašė S. Skvernelis.
Šimonytė: užpuolimo atveju Lenkijos įstatymai nenumato pareigos dislokuoti karius Lietuvoje
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) atsargos generolui Benui Hodgesui pareiškus, kad karo atveju Lenkijos kariuomenė neateitų į pagalbą Lietuvai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lenkijos įstatymai tokios pareigos išties nenumato.
„Tokios pareigos įstatymai nenumato“, – penktadienį TV3 televizijai teigė ministrė pirmininkė, paklausta, ar Lenkija turi teisės aktus, kurie Lietuvos, NATO sąjungininkės, užpuolimo atveju neleistų Lenkijos kariuomenei būti dislokuotai Lietuvoje.
„Turiu žinojimą apie teisinius tam tikrus apribojimus, kurie Lenkijos Respublikoje išties egzistuoja. Tai čia ne politinis sprendimas visų lygių, ar kažkas. Yra labai aiškūs, teisiniai apribojimai ir, mano supratimu, tai yra problema, apie kurią reikia visais lygiais diskutuoti“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.
Pasak I. Šimonytės, šį klausimą yra būtina kelti dvišaliuose formatuose su Lenkijos vadovais.
„Reikia rasti sprendimą, kuris leistų, viena vertus, įtilpti į Lenkijos teisės aktus. Kita vertus, kadangi Lenkija yra NATO šalis, o NATO yra kolektyvinės gynybos aljansas, ir ataka prieš vienas šalį, reiškia ataką prieš visus, na, tai kažkaip tą prieštarą, sakykim, tarptautinių įsipareigojimų ir vidinių teisės aktų – ją reikia spręsti“, – akcentavo politikė.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį Seime vykusiame „Vilniaus saugumo forume“ dalyvavęs buvęs JAV sausumos pajėgų vadas Europoje B. Hodgesas įspėjo, kad Rusijos puolimo atveju Lietuva turi būti pasirengusi bent dvi savaites gintis savo jėgomis. Pasak generolo, NATO 5-ojo straipsnio garantijos nėra automatinės – straipsnis aktyvuojamas politine valia. Todėl, pažymėjo jis, Lietuva turi būti pasirengusi atsilaikyti tol, kol atvyks sąjungininkų pastiprinimas.
Sulaukęs dalies politikų bei krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos dėl tokių pareiškimų, B. Hodgesas patikino, kad jo pasisakymai paremti ne tik žiniomis apie NATO karinius pajėgumus, bet ir regioninę specifiką. Todėl jis teigė nekeičiantis savo pozicijos ir pabrėžė – blogiausio scenarijaus atveju, Lietuvai gali tekti kurį laiką kovoti be sąjungininkų pastiprinimo.
Tiesa, atsargos generolo pasisakymai ir anksčiau yra sukėlę rezonansą Lietuvos politiniame gyvenime. Praėjusių metų „Vilniaus saugumo forume“ buvęs JAV pajėgų Europoje vadas teigė, kad Baltijos šalys ir Lenkija nederina savo ginkluotės įsigijimų ir perka skirtingą karinę techniką. Be to, jis tvirtino, kad Vilniui nepakanka skirti gynybai tik 2 proc. BVP.
Tuomet į B. Hodgeso pastabas reagavęs A. Anušauskas tikino, kad atsargos generolas nesiremia naujausia informacija. Tačiau Lietuvos diplomatijai vadovaujantis A. Anušausko kolega, ministras Gabrielius Landsbergis tada tvirtino, jog į B. Hodgeso kritiką reikėtų įsiklausyti.
