Šiandien apie 30 tūkst. gyventojų vis dar neturi elektros. Premjerė I. Šimonytė prašo gyventojų kantrybės – esą ESO dirba pilnu pajėgumu. Apie tai premjerė kalbėjo rytinėje Žinių radijo laidoje „Pozicija“
„Pritariu tam, ką sakė Dainius Kreivys, ESO dirba naktį dieną naktį, sunkiai. Stengiasi šalinti sugedimus kaip įmanoma greičiau.
Visiems reikia šiek tiek kantrybės. Institucijos įdės visas geriausias pastangas ir viską sutvarkys“, – kalbėjo premjerė.
Anot premjerės, nevertėtų tikėtis, jog visos bėdos buvo pašalintos per dieną.
„Ta nėra pirmas kartas, kai tokia situacija susiklosto. Kas yra labai svarbu – kai susiklosto tokia situacija, už padarinių sutvarkymą atsakingos institucijos negali padaryti visko iš karto.
Jos nėra Haris Poteris, kuris gali sujungti visus laidus ir sutvarkyti visus tinklus neįdedant sunkaus darbo“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerė taip pat akcentavo, jog kai kur yra užversti keliai, taigi ESO privažiuoti ne visada yra itin paprasta.
Anot I. Šimonytės, reikėtų apsispręsti dėl arti elektros tinklų augančių medžių.
„Yra puikiai žinoma, kad pagrindinė priežastis kodėl nukenčia elektros tinklai – per arti auga medžiai. Yra balansas tarp medžių šalinimo ir susirūpinimo dėl medžių šalinimo, tą balansą reikia surasti“, – kalbėjo premjerė.
„Aš esu davusi pavedimą paruošti medžiagą. Ir žiemą tos situacijos susiklosto, kai ant medžių užkrenta daug sniego ir jie (medžiai, tv3.lt pastaba) krenta“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė: „Geriau įspėti“
Konservatorės nuomone, gyventojai turėjo būti įspėti apie artėjančią audrą. Primename, jog šį kartą tai padaryta nebuvo, o dėl to Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pirmadienį pavedė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovui Sauliui Greičiui pasiaiškinti, kodėl gyventojai nebuvo informuoti apie artėjančią audrą.
„Geriau įspėti, negu neįspėti, toks mano vertinimas. Sinoptikų prognozės buvo gana artimos tam, kas įvyko“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Visgi ji priduria, jog nors dabar kilo pasipiktinimas dėl neišsiųstų pranešimų, anksčiau tie patys gyventojai neretai piktinosi neva „perteklinėmis“ žinutėmis.
„Paprastai tokiais atvejais žmonės būdavo informuojami žinutėmis. Bet tai irgi turėdavo niuansų – yra buvę tokių atvejų, kai audra praslinko Lietuvą šonu ir tada tekdavo girdėti pasipiktinimo – nebuvo tos audros, jūs tik žinote, kaip mus gąsdinti.
Mano supratimu, tokiais atvejais vis tiek geriau įspėti. Visgi reikia peržiūrėti, kodėl algoritmas nesuveikė“, – akcentavo politikė.
Tiesioginės transliacijos metu premjerė susilaukė klausimo apie elektros tinklų kabelių tiesimą po žeme – ar vertėtų skirti tam papildomų lėšų kitų metų biudžete. Premjerė teigė, jog vartotojai jau sumoka už infrastruktūros plėtrą.
„Tai nėra biudžeto eilutės, už tai sumoka vartotojai per tarifą. Jie taip pat moka už infrastruktūrą“, – teigė I. Šimonytė.
„Tai nepigus dalykas ir jis nepasidarys per naktį, nes buvo audra“, – pridūrė premjerė.
Paklausta, ar gyventojams reikėtų pasirūpinti elektros generatoriais, I. Šimonytė teigė, jog apie turėtų pamąstyti kiekvienas.
„Visokių nenumatytų situacijų gali atsitikti. Kaip daugelis žmonių supranta, jog reikia turėti būtinus vaistus, ar vandens, lygiai taip, matyt ir apie tai (generatorių, tv3.lt pastaba) verta pamąstyti“, – pataria premjerė.
Lietuvą talžė audra
Primename, kad Lietuvą talžė smarki audra. Kaip skelbė TV3 žinios, virto medžiai ir elektros stulpai, tvino upės, gatvės, kiemai ir laukai. Nuvirtęs medis Grigiškėse užmušė takeliu prie namo ėjusią 50-etę moterį. Medžiai užvirto ir sudaužė daugybę automobilių. Beveik 100 tūkst. vartotojų neturėjo elektros, sutriko mobilus ryšys ir traukinių eismas.
Dėl audros TV3 televizija negalėjo parodyti plaukikų starto Paryžiuje. Oro bendrovės atidėjo ir net atšaukė kai kuriuos skrydžius. Audra šalia Vilniaus esančiose Grigiškėse pražudė 50-metę moterį. Pirmadienio rytą tarp daugiabučių ir Vokės upelio nutiestame take ji vedžiojo šunį, kai staiga ant jos nuvirto medis.
„Deja, turime vieną skaudų įvykį Grigiškėse. Įvyko 8:30 val. Nuvirtęs medis atėmė gyvybę žmogui. Žmogus ėjo pėsčiąja dalimi ir ant jo nuvirto medis“, – pranešė Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgų valdymo valdybos viršininkas Gediminas Šukšta.
Medžiai virto ant automobilių
Dėl stichinių liūčių ir vėjo medžiai virto visoje šalyje. Virstantys medžiai pridarė gyventojams žalos viename iš Viršuliškių rajono daugiabučių kiemų. Po nuvirtusio medžio šakomis atsidūrė net du automobiliai. Kitoje namo pusėje dar vienas medis užvirto ant automobilio.
„Girdžiu – smūgis, iš pradžių nepagalvojau, kad čia gali būti ant mašinų“, – pasakojo šalia gyvenantis vyras.
Nors gelbėtojai audros metu rekomenduoja patraukti mašinas iš po medžių, gyventojai skundėsi, kad rasti automobiliui vietą ne po medžiu čia beveik neįmanoma. „Senuose kiemuose visur medžiai, praktiškai nėra“, – tikino kalbintos vilnietės.
Apie 6 val. medis nuvirto ir ant automobilio Kaune. „Sutraškėjo labai, siūbavo siūbavo ir nukrito“ – pasakojo šalia esančio daugiabučio gyventoja.
Gyventojai piktinosi, kad iš Bendrojo pagalbos centro apie audrą telefonuose nesulaukė jokių perspėjimo žinučių. „Jokių perspėjimų, nieko nebuvo. Būtume išsivarę mašinas iš kiemo, neįvertinta situacija dėl audros“, – tvirtino daugiabučio gyventoja.
Siaubė katastrofinės liūtys
Audra nusiaubė ir Panevėžį:
„Kas dėjosi, visą naktį nemiegojau.“
„Siaubas, kaip gaila medžių, jūs neįsivaizduojat, širdį skauda.“
„Buvo baisu miegoti. Vėjas, lietus. Pirmą kartą taip teko.“
Šiaulių, Mažeikių, Joniškio, Telšių ir Šilalės rajonus nusiaubė katastrofinės liūtys. Štai Telšiuose per pusę paros prilijo daugiau nei mėnesio normą – 12 cm. Tai tas pats, kas supilti 12 kibirų į vieną kvadratinį metrą. Labiausiai vandens lygis, apie metrą, pakilo Žemaitijos upėse.
„Susidarė ciklonas, virš Lietuvos pakibo jo centras, per Lietuvą keliavo naktį, labai lėtai, dabar traukėsi iš Lietuvos į žemyno gilumą“, – paaiškino sinoptikas Vytautas Sakalauskas.
Nuvirto ir Vilniaus senamiesčio viename gražiausių Alumnato kiemelyje vienintelis augęs didžiulis, virš stogų iškilęs, beržas. Ugniagesiai gelbėtojai teisinosi, esą vėjas ir lietus pagal prognozes buvo per silpnas, kad siųstų gyventojams perspėjimus į telefonus.
„Esame gavę meteorologų prognozes, jos nerodė, kad lietus, vėjas, jo greitis, sieks stichines reikšmes“, – dėstė G. Šukšta.
Sinoptikai tvirtino apie gresiantį pavojų gelbėtojus informavę dar sekmadienio rytą.
„Duomenys tikrai buvo išsiųsti, apie 10 val. buvo išplatintas pranešimas apie stichinį reiškinį – labai smarkų lietų ir pavojingą reiškinį smarkų vėją“, – tikino Hidrometeorologijos tarnybos atstovė Inga Grigorjanc.
Gyventojų tinkamai neinformavo
Vidaus reikalų ministrė jau laukia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovybės pasiaiškinimų, kodėl apie audrą gyventojų neinformavo. Pastarąją parą ugniagesiai gelbėtojai ir ESO darbuotojai šalino nuvirtusius medžius nuo pastatų, kelių ir elektros linijų. Beveik 100 tūkst. įvairiose šalies vietose neturėjo elektros.
Žmonės Vilkaviškio rajone, Alvite susirinko linksmintis į Oninių šventę, bet prasidėjo audra. Tačiau suvalkiečiai šventę tęsė ir per audrą.
Sekmadienio pavakare prasidėjusi audra bemat nutraukė elektros laidus Vilkaviškyje. Dalyje Šeštokų miestelio šviesa dingo dar sekmadienio vakarą. Šeštokų gyventojai sako apie gedimus iškart pranešę elektros tinklams, tačiau kada gyvenvietėje atsiras elektra – neaišku.
„Skambinome, registravome, bet kol kas tik pasakė, kad taisome, tvarkome, atvyksime, kai galėsime. Arba įsigykite generatorių“, – pasakojo miestelio gyventojas.
„Elektros energijos tiekimas sutrikęs beveik 70 tūkst. vartotojų, žemos ir aukštos įtampos linijose. Žinom, kad ir „Litgrid“ linijos pažeistos, situacija – sudėtinga“, – apibendrino ESO atstovė Rasa Juodkienė.
Dėl liūčių ir laukus užliejusių potvynių už galvos griebiasi ir žemdirbiai. Įpusėję javapjūtę dabar priversti stebėti, kaip nyksta lietaus išvartyti ir semiami javai, daržovės.
„Apsemti laukai, javai išguldyti, pupos palaužytos, rapsas iškultas stichijos ir paguldytas, viskas atsilieps kokybei ir derlius suprastės“, – teigė Kelmės ūkininkų sąjungos pirmininkas Martynas Puidokas.
Audra trikdė ir oro uostų darbą. Vienas Vilniuje besileidęs lėktuvas čia nedrįso leistis ir nuskrido toliau. Oro uostuose lėktuvai ne tik vėluoja, bet dalį skrydžių ir iš viso atšaukė. Sutriko ir mobilusis ryšys, nutrūkus elektros tiekimui, išsijunginėja mobilaus ryšio teikėjų bazinės stotys, o sudėtingiausia padėtis buvo Vidurio ir Rytų Lietuvoje. Dėl audros ir didelio kiekio vandens sutriko ir ryšys su palydovais, todėl TV3 televizija negalėjo užvakar parodyti olimpiečių plaukikų starto Paryžiaus olimpiadoje.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
