Situaciją šalyje antradienį ministrė pirmininkė I. Šimonytė aptarė „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“.
Klausimas, kiek galima tą patį karantino obuolį graužti
Profesorius, Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas neseniai išsakė mintį, kad iš karantino liko tik graužtukas. Premjerė I. Šimonytė teigia, kad karantinas trunka jau pusę metų, tad nenuostabu, kad žmonės pavargo.
„Klausimas, kiek galima tą patį karantino obuolį graužti. Vienas dalykas, kada griežti apribojimai galioja mėnesį, tada ir žmonių mobilizacija yra kitokia, bet laikui bėgant žmogus yra toks sutvėrimas, kad norisi bendrauti, su kitais žmonėmis susitikti, tai daroma apeinant taisykles. Valdžios pasirinkimas tokiu atveju yra dvejopas.
Arba griežtomis policinėmis priemonėmis bandyti reikalauti paklusnumo, arba reflektuoti į realybę ir tas taisykles keisti. Šeštas mėnuo vienokio ar kitokio griežtumo ir kažkur galima iš dalies keisti tuos apribojimus kitomis priemonėmis ar kitas kontrolės priemones naudoti, bet mano supratimu, pagrindinis šansas ir išeities strategija yra skiepijimasis“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo premjerė I. Šimonytė.
Jos teigimu, apžvelgiant jau paskiepytas bendruomenes, pavyzdžiui, medikų ar socialinės globos įstaigų gyventojų bei darbuotojų, matyti, kad vakcinacija veikia. Premjerė pastebi, kad susirgimų skaičius ten, kur didžioji dalis žmonių jau yra paskiepyti, sumažėja.
„Ten, kur imunitetas yra pasiekęs 70 proc. ir daugiau, tai dabar kai vertiname naujus susirgimus, statristiką žmonių, kur yra protrūkiai, židiniai, tai medicinos įstaigos yra ne ten, kur buvo gruodžio mėnesį, kada turėjome iš rikiuotės būriais išeinančius medikus, ir slaugytojas, slaugytojų padėjėjus“, – komentuoja I. Šimonytė ir priduria, ad šiuo metu šiose grupėse pasitaikančius naujus atvejus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Svarbiausia stebėti gydymo įstaigas
Premjerės nuomone, svarbiausia yra stebėti situaciją gydymo įstaigose. Pasak jos, skaičiai lieka skaičiais, o pasekmes reikia vertinti.
„Manau, kad tai yra pats svarbiausias dalykas, skaičiai, nauji atvejai yra tiesiog skaičiai. Klausimas, kokios yra pasekmės. Pirma, ligoninių lovos, kurios pildosi, antra pasekmė – mirtys, kurios ateina kelios savaitės po ligoninių lovų pildymosi. Žinoma, kad tą situaciją stebime kiekvieną dieną ir gana atidžiai“, – sako I. Šimonytė.
Jos teigimu, situacija skirtingose gydymo įstaigose visoje šalyje skiriasi. Nors bendra situacija šalyje kol kas nėra itin prasta, premjerė išskiria Vilniaus regioną.
„Vilniaus regionas atrodo prasčiau nei likusi Lietuva ir epidemiologiškai taip atrodo, ir ligoninių lovos taip atrodo. Negalima sakyti, kad yra taip, kaip buvo praėjusių metų gale, kada visuose regionhuose lovos buvo smarkiai užgultos ir buvo galvos skausmas, ar turėsime, kur paguldyti žmonių, bet vis tiek tą situaciją akylai stebime“, – sako I. Šimonytė.
Besipildančios lovos, pasak ministrės pirmininkės sukelia dvi problemas. Pirma, lieka mažiau veitų Covid-19 pacientams gydyti, antra, lovų nebelieka ir kitiems pacientams.
„Prašau žmonių taisyklių laikytis dėl savo saugumo, ne dėl to, kad valdžia prašo. Dėl to, kad kitas paslaugas naujos lovos atiduodamos Covid, išstumia, Tai reiškia, kad kažkas nesulaukia širdies kraujagyslių pagabos ar onkologinės pagabos. Tai reiškia, kad žmonių būklė per laiką pablogės ir juos gydyti vėliau, kada lovų atsiras, gali būti sunkiau“, – kalba I. Šimonytė.
Vasarą skatina neatsipūsti
Neseniai duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius pranešė besitraukiantis iš ekspertų tarybos. Premjerė I. Šimonytė sako, kad ekspertai, ko gero, nesitikėjo, kad reikės aukoti šitiek asmeninio laiko. Be to, ir situacija šalyje jau yra kiek kitokia.
„Ekspertų tarybos darbas užtruko ilgai, niekas nesitikėjo, kad reikės tiek asmeninio laiko, energijos ir potencialo atiduoti iš esmės kas savaitę atiduoti, štai jau kelintas mėnuo. Ir pati situacija pakito, esame toje situacijoje, kai gruodžio viduryje reikėjo sustabdyti gyvenimą, kad numuštume skaičius, nusiiimtų įtampa nuo sveikatos sistsemos ir pradėtų mažėti mirtingumas“, – sako I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, ateities planais reikia rūpintis jau dabar, o vasarą atsipalaiduoti, ko gero, taip pat negalėsime.
„Turime derinti kitus veiksnius, tai yra vakcinavimas, strategija, kaip pasiekiame tą visuotinį imunitetą, strategija ateičiai. Paskiepysim, pasieksim tą imunitetą, bet turime žinoti, kas bus toliau, kokiais principais bus revakcinacija, kaip formuoti vakcinų protfelio strategija ir pasiruošimas rudeniui.
Galime galvoti, kad per vasarą visus suskiepijus galėsime atsipūsti, bet manau, kad turime vasarą ne atostogauti, o galvoti pasiruošti algoritmus mokykloms, kad nebūtų, kaip šį pavasarį yra, kaip pasiruošti kitus sprendimus, kurie leistų išvengti griežtų lockdown’ų“, – komentuoja I. Šimonytė.
Karantinas Lietuvoje pratęstas iki gegužės 31 d.
Visą „Žinių radijo“ laidą galite išgirsti čia:
