„Mes visada sakėme, kad mes esame pasirengę parengti infrastruktūrą tam, kad galėtumėme priimti visą brigadą ir tą darysime nepaisant vykstančių derybų“, – Seime antradienį kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Mus čia kritikavo kai kas, kad mes labai griežtai užsimojome, kad gal taip negražu, gal taip negalima, gal negalima savo interesų ginti. Bet akivaizdu, kad savo interesus ginti ne tik galima, bet reikia“, – pažymėjo ji.
Lietuvos ir Vokietijos vadovai pernai sutarė dėl Lietuvos gynybai skirtos vokiečių brigados.
Vėliau paaiškėjo, kad šalių pozicijos skiriasi – Vilnius siekė, kad šis karinis vienetas šalyje būtų dislokuotas nuolat, o Berlynas manė, jog dalis pajėgų turi būti Lietuvoje, o dalis – Vokietijoje.
Šiuo klausimu ypač aktyvus buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, viešai spaudęs Berlyną ir netgi tvirtinęs, jog galbūt Vokietija gailisi davusi tokį įsipareigojimą. Tokią retoriką kritikavo šalies vadovas Gitanas Nausėda, opozicinės partijos.
Galiausiai pirmadienį Lietuvoje apsilankęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) paskelbė, jog jo šalis yra pasirengusi Lietuvoje nuolat dislokuoti karių brigadą, jeigu Lietuva parengs tam reikalingą infrastruktūrą ir tai nesikirs su kitais NATO planais.
Vilnius brigados buvimo siekia 2026-aisiais.
„Būsiu laiminga, jeigu bus greičiau. Darysime viską, kad taip greitai, kaip įmanoma. Bet tai yra, na, vis dėlto šiek tiek sudėtingesnis projektas negu tvora, aptvėrusi Lietuvą nuo Baltarusijos pastangų pažeidinėti Lietuvos Respublikos sienas“, – sakė premjerė, turėdama galvoje barjerą, kurį šalis įrengė siekdama apsisaugoti nuo neteisėtos migracijos iš kaimyninės Baltarusijos.
