„Aš nestumsiu savo įsivaizdavimo šiandien, bet aš norėčiau pamatyti kolegų alternatyvas, realias alternatyvas, o ne hipotetiką, kad reikia viską daryti kitaip. Jeigu kitaip, tai kaip?“ – LRT radijui antradienį kalbėjo I. Šimonytė.
„Juk visi politikai, kurie sėdi aplink stalą, dalyvaus Seimo rinkimuose, visi jie bent jau aspiruoja būti būsimoje Vyriausybėje, todėl reikia bent jau sau tą atsakymą turėti. Nes bus gana nesąžininga, jeigu per rinkimus bus kalbama „ne, ne, ne, mes nieko nedarysime“, o paskui po rinkimų reikės susėsti ir labai greitai tuos sprendimus atrasti“, – teigė ministrė pirmininkė.
Ji pabrėžė, kad jei sprendimai dėl gynybos finansavimo būtų rasti tik po rinkimų, tai būtų nesąžininga rinkėjų atžvilgiu.
„Tai yra, kažkuria prasme, nesąžiningas elgesys rinkėjų atžvilgiu. Todėl apie tai reikia galvoti dabar. Ir jeigu dabar pavyktų susitarti, būtų paprasčiau ir tai Vyriausybei, kuri įgis įgaliojimus po Seimo rinkimų“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį sukvietė politinių partijų, verslo ir profesinių sąjungų atstovus aptarti Lietuvos gynybos finansavimo perspektyvas.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
I. Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
