Valstybinė Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“ praėjusį metų spalį inicijavo tarptautinį arbitražo procesą prieš Lietuvą dėl trąšų tranzito draudimo. Arbitražo teismas prieš Lietuvą suformuotas 2024 m. pradžioje, tačiau „Belaruskalij“ apie pateiktą ieškinį paskelbė tik šią savaitę.
Bendrovės teigimu, nuostolius ji patyrė tranzitą per Lietuvą sustabdžius nuo 2022 m. vasario 1 d., kai jis turėjo vykti iki praėjusių metų pabaigos.
Būsimas premjeras G. Paluckas lapkričio pabaigoje patvirtino anksčiau aptaręs sankcijų klausimus su BKT akcininkei „Belaruskalij“ teismuose atstovavusiu advokatu Viliumi Nikitinu.
Parlamento salėje ketvirtadienį paklausta apie šį žingsnį, I. Šimonytė savo vertinimo nepateikė.
„Nei kiek neabejoju, kad paskirtasis ministras pirmininkas, kai jau bus veikiantis ministras pirmininkas, turės galimybę susipažinti su ta informacija, kurios atskleisti dėl savaime suprantamų priežasčių šioje salėje negaliu, bet kuri yra tikrai svarbi ginant Lietuvos interesus šiuo klausimu“, – Vyriausybės valandos metu pasisakė politikė.
„Tas grasinimas dėl arbitražinės bylos iškėlimo buvo nuo pat tada, kai buvo sustabdytas (...) trąšų tranzitas. Ilgą laiką buvo justi, sakyčiau, tam tikras ir vilkinimas iš ieškovų pusės, tą ieškinį galiausiai pateikiant“, – proceso eigą komentavo ji.
Premjerė pridūrė negalinti plačiau komentuoti arbitražo proceso, kurio didelę dalį sudaro konfidenciali informacija. Visgi ji tikino, kad galutinius sprendimus dėl trąšų tranzito jau priėmė Lietuvos teismai, Vyriausybės nacionalinio saugumo komisija.
„Atkreipsiu dėmesį, kad eina klausimas apie prekes, kurios yra sankcionuotos Europos Sąjungos, ir apie subjektus, kurie yra sankcionuoti Jungtinių Amerikos Valstijų taip pat“, – aiškino I. Šimonytė.
Kaip skelbė portalas TV3, į arbitražo teismą besikreipęs „Belaruskalij“ Lietuvos reikalauja atlyginti maždaug 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
Sutartį su Baltarusijos valstybės trąšų gamintoja nutraukė „Lietuvos geležinkeliai“.
Buvo numatyta, kad pirmasis posėdis arbitražo byloje galėtų vykti 2026 m. vasarį, tačiau kalbėta apie tikimybę, kad šis terminas gali nusikelti.
Visgi, kaip jau skelbta, įprastai tokio pobūdžio bylos trunka 3–5 metus.
Vyriausybė yra patvirtinusi, kad Lietuvos sutartis su baltarusišku trąšų verslu kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, jog šis nutarimas pagrįstas, konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT).
Arbitražas nagrinėjamas pagal UNICITRAL 1976 (United Nations Commission on International Trade Law – ELTA) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos taisykles. Sudaromas ad hoc arbitražas iš trijų arbitrų – vieną skiria ieškovas, antrą skiria atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Arbitražą techniškai aptarnauja Nuolatinis arbitražo teismas, įsikūręs Hagoje.
Ginčijamą sutartį su „Belaruskalij“ Lietuva nutraukė remdamasi 2022 m. sausį priimtu Vyriausybės sprendimu, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Kaip skelbta žiniasklaidoje, pati bendrovė argumentuoja, kad nutraukdama tranzitą Lietuva galėjo pažeisti 1999 m. su Baltarusija sudarytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo.
Šios sutarties denonsavimui spalį jau yra pritaręs Seimas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
