„Turiu apgailestaudama pasakyti, kad atvejų labai daug, jų skaičius yra stipriai padidėjęs. Buvo nustatyta ir Pietų Afrikos Respublikos viruso atmaina Lietuvoje. Kas reiškia ne tik spartesnį plitimą, bet gali reikšti ir tam tikrų iššūkių vakcinacijai“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, ministrų kabinetas karantino atlaisvinimų tikrai nesvarstys, tačiau neatmetama galimybė, kad gali tekti svarstyti naujus sugriežtinimus.
Premjerė teigė, kad kol kas negali patikslinti, kokiose savivaldybėse yra nustatyta naujoji viruso atmaina. I. Šimonytė tvirtino, kad šalyje nustatyti 2 PAR atmainos atvejai, dar yra keletas atvejų, dėl kurių, anot premjerės, yra įtarimų.
Pasak I. Šimonytės, skirtingoms savivaldybėms gali būti taikomi skirtingi karantino ribojimai. Vyriausybės vadovė pastebėjo, kad Vilniaus savivaldybė šią savaitę gali iš „raudonosios“ savivaldybės tapti „juodąja“ ne tik pagal teigiamų testų skaičių, bet ir pagal atvejų skaičių.
„Kalbėti apie kažkokius labai didelius laisvinimus be adekvačių kontrolės priemonių dabar aš tikrai nematau jokio pagrindo“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė prašė „netempti už liežuvio“ dėl naujų ribojimų, kadangi informacija apie PAR atmaina yra nauja, pasiekusi tik šį rytą.
„Mes tikrai šiandien tarsimės, jeigu reikės sprendimų, jie bus anonsuoti ir bus priimti artimiausiomis dienomis“, – sakė I. Šimonytė.
Ji tvirtino dar negalinti pasakyti, koks karantino režimas bus taikomas per Velykas, tačiau aišku, kad didelių švenčių negalima planuoti.
„Kalbėti apie didelius judėjimus, didelius susibūrimus, dideles šventes per Velykas tikrai nematau jokio pagrindo, nes po praėjusių metų Vėlinių turėjome labai spartų atvejų kilimą. Tikrai nenorėtume tokios situacijos pamatyti, juoba, kad ir dabar jau atvejų kilimas, deja, yra labai spartus“, – sakė I. Šimonytė.
Pietų Afrikoje identifikuotas naujojo koronaviruso variantas, anot kai kurių mokslininkų, gali būti ne toks jautrus COVID-19 vakcinoms.
Iki šiol Lietuvoje nustatyta, kad sparčiai plinta britiškoji koronaviruso atmaina, kuri yra labiau užkrečiama ir nuo jos dažniau mirštama.
Antras visuotinis karantinas Lietuvoje įvestas pernai lapkričio 7 dieną.
Per praėjusią parą šalyje nustatyti 855 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 12 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Kaip ir kada įvyksta COVID-19 infekcija:
Seimas planuoja spręsti dėl pataisų, kurios įpareigotų tirtis dėl COVID-19
Seimas antradienį planuoja spręsti dėl Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisų, kurios leistų įpareigoti kai kurių sričių darbuotojus privalomai periodiškai tirtis dėl COVID-19.
Pagal pataisas, Vyriausybė esant ekstremaliajai situacijai galėtų nustatyti sąrašą darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga.
Premjerės teigimu, pirmiausia testuojami būtų kontaktiniu būdu dirbantiems asmenims, pavyzdžiui, medicinos, globos paslaugų, švietimo, viešojo transporto darbuotojams.
Taip pat, anot I. Šimonytės, būtų testuojami ir tų veiklų, kurios grįžta iš karantino, darbuotojai. Anot premjerės, kai bus leidžiamos maitinimo paslaugos, jų darbuotojai gali būti testuojami.
Atsisakęs tikrintis arba be labai svarbių priežasčių nepasitikrinęs darbuotojas, atsižvelgiant į darbo pobūdį, būtų skiriamas dirbti nuotoliniu būdu arba perkeliamas toje pačioje darbovietėje į kitą darbą.
Jei tokių galimybių nėra, jis būtų nušalinamas nuo darbo, nemokant jam darbo užmokesčio, iki tos dienos, kol jis pasitikrins, ar neserga užkrečiamąja liga,
Projektą Seimui pristatęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigė, kad jo tikslas – užtikrinti visuomenės sveikatą, šalyje paskelbus karantiną ar ekstremaliąją padėtį dėl užkrečiamosios ligos.
Pataisos taip pat įtvirtintų, kad nustačius darbovietėje ligos protrūkį darbuotojams taip pat būtų leidžiama dirbti tik pasitikrinus, ar neserga. Išsitirti turinčių darbuotojų sąrašą nustatytų Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Taip pat numatyta, jog darbuotojų papildomi sveikatos patikrinimai dėl užkrečiamosios ligos gali būti finansuojami valstybės biudžeto lėšomis Vyriausybės nustatyta tvarka.
I. Šimonytė pripažino, kad padidėjus atvejų skaičiui ir atsiradus naujoms atmainoms, priverstinis testavimas gali padėti valdyti pandemiją situaciją.
„Šitas įstatymas labai svarbus, kad būtų galima padėtį kontroliuoti. Labai tikiuosi, kad Seimas jį šiandien priims“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė teigė, kad kai Vyriausybė reikalaus pasidaryti testą, jo kaina bus kompensuojama iš biudžeto lėšų.
„Tačiau taip pat yra numatyta galimybė verslams, smulkiems verslams kompensacija už savo darbuotojų reguliarų testavimą. Kaip žinia, didelės įmonės ir dabar, be Vyriausybės paraginimo, bent jau dalis testuoja“, – sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės ir Seimo nariai bus skiepijami „AstraZeneca“ vakcina
Antradienį Vilniuje nuo COVID-19 skiepijami Vyriausybės ir Seimo nariai.
Visi jie bus skiepijami visuomenėje prieštaringai vertinama „AstraZeneca“ vakcina.
Antradienį planuojama paskiepyti apie pusę Ministrų kabineto ir per 30 parlamentarų. Politikai dar bus skiepijami trečiadienį ir ketvirtadienį.
Pirmadienį minėta vakcina paskiepytas prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjerė Ingrida Šimonytė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministras papildė skiepijimo nuo COVID-19 prioriteto grupių sąrašą į jį įtraukdamas prezidentą, Seimo ir Vyriausybės narius.
Taip siekiama parodyti pasitikėjimą „AstraZeneca“ vakcina.
Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina praėjusią savaitę buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.
Ketvirtadienį Europos vaistų agentūra paskelbė, jog ši vakcina nuo COVID-19 yra saugi ir veiksminga, todėl Lietuvoje atnaujintas skiepijimas šia vakcina.
