„Andrius Kubilius yra ta kandidatūra, kuri objektyviai gali pretenduoti į bet kokį portfelį. Buvusio premjero padėtis leidžia sakyti, kad yra labai mažai gyvenimo sričių, kuriuose premjeras neturi turėti tam tikros kompetencijos, žinių ir gebėjimo spręsti su ta sritimi susijusius klausimus“, – antradienį žurnalistams Seime teigė I. Šimonytė.
„Kadangi tai yra diskusijos, kurios vyksta pasitikėjimo pagrindu, aš tokių diskusijų viešai nekomentuoju“, – akcentavo ji.
Premjerė pabrėžė, kad pokalbiuose su EK pirmininke Ursula von der Leyen buvo aptarti atsparumo, plėtros ir ekonomikos konkurencingumo portfeliai.
„Ir aptakiai, ir neaptakiai esame kalbėję. Esu ne kartą viešai įvardijusi, tai yra tos sritys, kurias pati komisijos pirmininkė yra įvardijusi kaip strategines sritis Europos Sąjungai (ES) ateities penkerių metų laikotarpiui: atsparumas, plėtra ir ekonomikos konkurencingumas“, – sakė I. Šimonytė.
Nors EK pirmininkė buvo išsakiusi lūkestį, jog šalys narės nominuotų po vieną vyro ir moters kandidatūrą, premjerė tikina, kad to padaryti neleidžia Lietuvoje galiojanti eurokomisarų skyrimo tvarka.
„Lietuvos procedūra yra nedėkinga tokio pobūdžio diskusijoms. Kai kandidatą nominuoja ministras pirmininkas, kas vyksta kitų valstybių narių atveju, tuomet komisijos pirmininkei galimos indikuoti kelios kandidatūros, kurias ji gali apsvarstyti, gali susitikti, bet visa tai vyksta pakankamai diskretiškai ir pakankamai korektiškai tam, kad žmogus, kuris nebus pasirinktas galiausiai, kad jo reputacija nenukentėtų“, – dėstė I. Šimonytė.
„Lietuvos procedūra yra labai vieša, nes ji įtraukia labai daug institucijų, yra labai formalūs žingsniai, yra Vyriausybė, yra Prezidentūra, yra Seimas. Tai netgi teisiškai nenumato nei vienas iš tų teisės aktų, kad būtų pateikti du kandidatai. Šiuo atveju buvo pasirinktas tas kandidatas, dėl kurio mes abu su prezidentu sutarėme“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad šalies vadovas pasirašė Vyriausybės pateiktą dekretą, kuriuo pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į eurokomisarus. Antradienį šaukiamoje neeilinėje sesijoje Seimas turėtų apsispręsti dėl A. Kubiliaus kandidatūros į EK.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
Nėra siūloma daug tokio kalibro politikų
Antradienį sušauktoje neeilinėje Seimo sesijoje premjerė Ingrida Šimonytė pristatė europarlamentaro Andriaus Kubiliaus kandidatūrą į Europos komisaro postą.
„Aš tikrai daug nekalbėsiu apie pačią kandidatūrą, nes manau, kad Andriaus Kubiliaus biografiją jūs ir visi puikiai žinote. Bet tai yra žmogus, kuris du kartus buvo Lietuvos Respublikos premjeras, pakankamai sudėtingais Lietuvos Respublikos ekonomikai laikais ir tikrai niekada nestokojo nei išminties, nei ryžto, nei gebėjimo priimti sprendimus ir turi didžiulę politinę patirtį tiek Lietuvos, tiek ir europinę“, – pristatydama A. Kubliaus kandidatūrą teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Europos Sąjungos darbotvarkę jis žino ne iš knygų ir ne iš laikraščių, ir ne iš antraščių, o iš savo kasdieninio darbo. Todėl manau, kad tiek dėl savo politinės patirties, tiek dėl savo Europos reikalų išmanymo tikrai gali pretenduoti į reikšmingas atsakomybes“, – pridūrė ji.
Todėl Vyriausybės vadovė akcentavo, kad A. Kubilius yra tikrai stiprus kandidatas, galintis pakonkuruoti dėl Lietuvai svarbių portfelių.
„Nei kiek neabejoju, kad tai yra labai solidi paraiška Lietuvos Europos Komisijos būsimai sudėčiai. Tokio kalibro politikų iš tų pavardžių, kurios šiuo metu yra girdimos, nominuojamos kitų valstybių nėra daug“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Savo ruožtu A. Kubilius tikino šį premjerės ir prezidento išreikštą pasitikėjimą prisiimantis su didele atsakomybe.
„Tikrai su didele asmenine atsakomybe priimu šį pasitikėjimą. Kaip žinia, nebesu jaunuolis, bet žinau, ką asmeniškai reiškia tokia nauji iššūkiai“, –teigė A. Kubilius.
„Kol kas negaliu labai konkrečiai atsakyti, kokių atsakomybių teks imtis tapus eurokomisaru. Apie tai diskutuojame tiek Briuselyje, tiek Vilniuje ir akivaizdu, kad tai išspręs visų pirma Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, su kuria yra tekę ne vieną kartą bendrauti“, – akcentavo kandidatas.
Kandidatas savo kalboje dėmesį skyrė ir Europos, Lietuvos ir Ukrainos saugumo svarbai.
„Todėl šiandieną tikiuosi visų Seimo frakcijų paramos, nes rūpestis Ukrainos saugumu, visos Europos saugumu, o tuo pačiu ir Lietuvos saugumu yra bendras mūsų visų reikalas“, – sakė A. Kubilius.
Prisiminė A. Kubiliaus sprendimus ekonominės krizės metu
Visgi Mišrios Seimo narių grupės atstovė Agnė Širinskėnė posėdžio metu atkreipė dėmesį į A. Kubiliaus premjeravimo metu priimtus sprendimus, susijusius su pensijų mažinimu.
„Ar jūs vis dėlto pripažįsatate tas klaidas, kurios buvo padarytos ir Konstitucinio Teismo pripažintos. Ir ar vis dėlto atsiprašytumėte Lietuvos žmonių. (...) Norėtųsi vis dėlto to kritinio požiūrio į tą praeitį jūsų, kad vis dėl to suprastume, kad jūs į EK einate dirbti supratęs savo klaidas“, – sakė A. Širinskienė.
Visgi A. Kubilius tikino, kad didelių savo klaidų valdant 2008 metais kilusią ekonominę krizę nemato.
„Jau sakiau, esu nebe jaunuolis, turėjau politinio gyvenimo patirties jau 30 metų, klaidų per tą laiką padaryta taip pat ne viena. Tas klaidas gerai žinau, bet krizės įveikime aš nematau kokių nors didelių mūsų klaidų“, – sakė jis.
Visos valdančiosios koalicijos partijos jau viešai išsakė remsiančios premjerės pasiūlytą kandidatą į eurokomisaro poziciją.
Visgi opozicinės Seimo frakcijos svarsto nepalaikyti A. Kubiliaus kandidatūros. Tik Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus laikosi kitokios pozicijos. Politikas tikina Lietuvos regionų partijos frakciją raginsiantis paremti A. Kubilių.
Anksčiau viešojoje erdvėje daugiausiai diskutuota dėl galimos užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros į eurokomisarus. Visgi, Eltai jis sakė sulaukęs informacijos, jog prezidentas jo kandidatūrai nepritartų. G. Landsbergis leido suprasti, kad tam įtakos galėjo turėti ir ankstesni konfliktai su Prezidentūra – vadinamasis „Operos fantomo“ skandalas.
Savo ruožtu Prezidentūra ne tik atmetė užsienio reikalų ministro kaltinimus, bet ir pabrėžė, jog G. Nausėda „išgelbėjo“ konservatorių lyderį nuo „baisaus pažeminimo“. Prezidento vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono teigimu, buvo kone akivaizdu, kad į eurokomisarus pretendavusio G. Landsbergio palaikyti nenorėjo ne tik opozicija, bet ir valdantieji.
Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.
