Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
TAI KAIP ČIA GAUNASI MES JUS SMAUGSIM BET JŪS BŪKIT KANTRŪS , TAIP GAUNASI
Kad jie iš vis ne Tautai dirba, o sorošinei mafijai. Gerus 30 metų Lietuva buvo naikinama. Dabar priėjo iki to, kad jau konstitucija neegzistuoja. Tad man gaila tų, kurie vis dar naiviai tiki, jog korona pasibaigs ir skiepai bus "bilietas į laisvę". Oi, ne. Čia dar tik prasideda. "Laisvės bilieto pirkėjai" nesuvokia, kas jų laukia. Svarbiausia nepasiduoti psichologiniam spaudimui. Jiems to ir reikia. Kad mes būtumėm paklusnūs kaip avinukai ir galėtų mus varinėti į visas gardo puses. Ir seniai rašiau, jog skiepas neduos laisvės. Kaip tik suvaržys. Elitas pamatęs, jog gali piliečius kontroliuoti, imsis dar didesnių suvaržymų. Tai kova dėl išlikimo. Ne su virusu. Todėl ir slepiami vaistai, tam kad nenukrypti nuo naikinimo plano.
@Tai
Kol politikieriai dirbs politinei mafijai, o ne Tautai - tol jais pasitikėjimo nebus
Ačiū ačiū, tai čia palinkėjimas už šitas Velykas ar ir už ateinančias Kalėdas, Naujuosius ir kitas Velykas? Ir ko Tamstai mes galėtum palinkėti? Užsikimškit ausis, pradedam...
Neturi ši premjerė durnių pasitikėjimo ir neturės.
Lauk is seimo
O tai gal lovu skaiciu padydinkit, jei jau net 600 sunku pagalba suteikt... Nuo velyniu iki Velyku zmones uzdare laikot...
Jau perkaito visi nuo šių suvaržymu. Sukils tauta...
nesikreipkit,neidomus jusu kreipiniai,taip kaip ir mes jums
Ir vėl auksiniu lietumi ant galvos...
Šimonytė ir vėl pravirko - pakentėkite per Velykas, būkite supratingi, juk viskas dėl jūsų, dėl išsaugotų gyvybių...
Šita melagė eilinį kartą pademonstravo krokodilo ašaras. Ir eilinį kartą parodė, kad jos (ir jos taip vadinamos komandos) pažadai neverti nė popieriaus, ant kurio jie parašyti.
Nebent visus savo pažadus ir prašymus rašytų ant tualetinio popieriaus, kurį vėliau būtų galima panaudoti pagal paskirtį.
Kai žiemos viduryje Balevičiai pripiešė tūkstančius iš lubų paimtų susirgimų, Šimonytė išrado "socialinį burbulą" - vienišą žmogų, kurį galėjo aplankyti "net" kitoje savivaldybėje gyvenantys žmonės ("net" du).
O kovo pradžioje Šimonytės patarėja net žadėjo - "Vis tiek reikia planuoti, kad tos Velykos dar bus šiek tiek ramesnės, keliuose namų ūkiuose, burbuluose. Tikrai ne nuotolinės, keli namų ūkiai, burbulai susitikti galės“, – prognozavo ji."
Tačiau tie, kurie patikėjo eiline valdžios pasaka, šiandien buvo ir vėl išdulkinti.
Neseniai Dulkio atstovė paaiškino, kad vykti pas kitose savivaldybėse gyvenančius vienišus žmones ir vėl draudžiama.
Nes matote policijai sunku sukontroliuoti pas ką važiuojama, o ir kaip žinoti, ar tie keliauninkai vėliau nebendraus su kitais...
Per Velykas, kurias senyvi žmonės pripratę švęsti su vaikais ir anūkais, mūsų vieniši artimieji vėl bus vieni. Nors jie tikėjosi, laukė. Kai kurie net pasiskiepijo (du mano giminaičiai pasiskiepijo tam, kad per Velykas garantuotai susitiktų su savo vaikais ir anūkais).
Tačiau deja deja, valdžia turi kitų planų. Ir šiai beširdžių sociopatų valdžiai nusispjaut, kad tie senoliai, patikėję "petys už laisvę" ir visokių kniaukiančių "žvaigždučių" pasakomis - "pasiskiepyk, kad galėtum susitikt su artimaisiais" vėl liko durniaus vietoje.
O juk kai kuriems senukams šios Velykos gal bus paskutinės. Ir to nepakeis nei Balevičiai, nei Šimonytės, nei tos kniaukiančios "žvaigždės".
Valdžia, mums nuolat kartojanti, kad sėdime lokdaune dėl senukų gerovės, iš tiesų seniai padėjo skersą ant tų pačių senukų.
Kurie ir vėl kęs vienatvę, paskendę liūdesyje per gražiausią metų šventę.
Per pačią brangiausią didumai žmonių šventę. Nors tie patys senukai padarė viską, kad galėtų švęsti su vaikais, kaip jiems aiškino televizoriai, reklamuojantys skiepus...
Ar beturi teisę šita valdžia mums kažką aiškinti, kažką nurodinėti, kažko prašyti? Ar mes turime paisyti šitos moraliai (o netrukus turbūt ir materialiai) subankrutavusios valdžios marazmų?
---
PS. Man dažnai akyse stovi vaizdas, kai prieš 5 metus per Velykas aplankiau savo močiutę. Kokia ji buvo laiminga, kai sulaukė mūsų.
Kaip ji švytėjo iš laimės, kai ne tik pasveikinome su švente, bet nuvežėme į bažnyčią, grįžę valgėme šventinius pietus ir džiaugėmės artumu.
Po keleto mėnesių močiutė mirė. Bet aš iki šiol matau ją laimingą tose paskutinėse jos Velykose.
Ir jei ji būtų dabar gyva, aš spjaučiau į kordonus, spjaučiau į baudas. Ir vis tiek nuvažiuočiau pas ją. Tegu šunkeliais, bet aplankyčiau.
Nes jokios valdžios marazmai ir pažadai ar baudos neatsvers žmogiškumo ir bendrystės.
Šimonytė ir vėl pravirko - pakentėkite per Velykas, būkite supratingi, juk viskas dėl jūsų, dėl išsaugotų gyvybių...
Šita melagė eilinį kartą pademonstravo krokodilo ašaras. Ir eilinį kartą parodė, kad jos (ir jos taip vadinamos komandos) pažadai neverti nė popieriaus, ant kurio jie parašyti.
Nebent visus savo pažadus ir prašymus rašytų ant tualetinio popieriaus, kurį vėliau būtų galima panaudoti pagal paskirtį.
Kai žiemos viduryje Balevičiai pripiešė tūkstančius iš lubų paimtų susirgimų, Šimonytė išrado "socialinį burbulą" - vienišą žmogų, kurį galėjo aplankyti "net" kitoje savivaldybėje gyvenantys žmonės ("net" du).
O kovo pradžioje Šimonytės patarėja net žadėjo - "Vis tiek reikia planuoti, kad tos Velykos dar bus šiek tiek ramesnės, keliuose namų ūkiuose, burbuluose. Tikrai ne nuotolinės, keli namų ūkiai, burbulai susitikti galės“, – prognozavo ji."
Tačiau tie, kurie patikėjo eiline valdžios pasaka, šiandien buvo ir vėl išdulkinti.
Neseniai Dulkio atstovė paaiškino, kad vykti pas kitose savivaldybėse gyvenančius vienišus žmones ir vėl draudžiama.
Nes matote policijai sunku sukontroliuoti pas ką važiuojama, o ir kaip žinoti, ar tie keliauninkai vėliau nebendraus su kitais...
Per Velykas, kurias senyvi žmonės pripratę švęsti su vaikais ir anūkais, mūsų vieniši artimieji vėl bus vieni. Nors jie tikėjosi, laukė. Kai kurie net pasiskiepijo (du mano giminaičiai pasiskiepijo tam, kad per Velykas garantuotai susitiktų su savo vaikais ir anūkais).
Tačiau deja deja, valdžia turi kitų planų. Ir šiai beširdžių sociopatų valdžiai nusispjaut, kad tie senoliai, patikėję "petys už laisvę" ir visokių kniaukiančių "žvaigždučių" pasakomis - "pasiskiepyk, kad galėtum susitikt su artimaisiais" vėl liko durniaus vietoje.
O juk kai kuriems senukams šios Velykos gal bus paskutinės. Ir to nepakeis nei Balevičiai, nei Šimonytės, nei tos kniaukiančios "žvaigždės".
Valdžia, mums nuolat kartojanti, kad sėdime lokdaune dėl senukų gerovės, iš tiesų seniai padėjo skersą ant tų pačių senukų.
Kurie ir vėl kęs vienatvę, paskendę liūdesyje per gražiausią metų šventę.
Per pačią brangiausią didumai žmonių šventę. Nors tie patys senukai padarė viską, kad galėtų švęsti su vaikais, kaip jiems aiškino televizoriai, reklamuojantys skiepus...
Ar beturi teisę šita valdžia mums kažką aiškinti, kažką nurodinėti, kažko prašyti? Ar mes turime paisyti šitos moraliai (o netrukus turbūt ir materialiai) subankrutavusios valdžios marazmų?
---
PS. Man dažnai akyse stovi vaizdas, kai prieš 5 metus per Velykas aplankiau savo močiutę. Kokia ji buvo laiminga, kai sulaukė mūsų.
Kaip ji švytėjo iš laimės, kai ne tik pasveikinome su švente, bet nuvežėme į bažnyčią, grįžę valgėme šventinius pietus ir džiaugėmės artumu.
Po keleto mėnesių močiutė mirė. Bet aš iki šiol matau ją laimingą tose paskutinėse jos Velykose.
Ir jei ji būtų dabar gyva, aš spjaučiau į kordonus, spjaučiau į baudas. Ir vis tiek nuvažiuočiau pas ją. Tegu šunkeliais, bet aplankyčiau.
Nes jokios valdžios marazmai ir pažadai ar baudos neatsvers žmogiškumo ir bendrystės.
man atrodo tu klaidu visur pilna ir visu rajonu merai reiketu tikrinti kas darosi
Šimonytė kreipėsi į Lietuvos žmones: prašau kantrybės, susitelkimo ir supratimo