„Labai džiaugiuosi, kad žmonėms rūpi, jog jie supranta, kad gynyba kainuoja, bet ko nematau šioje diskusijoje, tai labai aiškaus deklaravimo, kad mums rūpi ne tik daugiau lėšų gynybai, bet mes esame pasirengę už tai daugiau mokėti. Valstybė, kaip sakė Margaret Tečer, neturi nieko kito išskyrus mokesčių mokėtojų pinigus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Mokesčių mokėtojai turi įgarsinti savo sprendimą, ar jie susitaiko su mažesne socialine gerove kitose srityse, ar sutinka mokėti didesnius mokesčius, kad ir kitos sritys nenukentėtų, bet ir gynyba būtų daugiau finansuojama. Tą pasakyti ne visiems priimtina, lengva, bet esu realistinių darbų šalininkė, tai norėčiau pirmiausia susitarti bent jau dėl 3 proc.“ – kalbėjo ji.
I. Šimonytė sutiko, kad ambicija dėl skiriamo BVP dydžio gynybai gali būti didesnė atsižvelgus į situaciją regione, tačiau, anot jos, diskusija gali būti sudėtinga dėl to, kaip paskirstyti mokestinę naštą visuomenei.
„Ambicija gali būti ir didesnė, mūsų kaimynė Lenkija turi praktiškai 4 proc. BVP finansavimą krašto apsaugai, manau, kad mūsų regione tai nėra kažkas, kas neturėtų būti svarstoma, bet mums svarbiau orientuotis į konkrečius sprendinius, uždavinius ir jų sąskaita negu konkuruoti tarpusavyje, kas pasiūlys įspūdingiau atrodantį skaičių“, – tikino ministrė pirmininkė.
„Diskusijos sudėtingumas tame, kad žmonės turi susitarti, kaip naštą paskirstyti visuomenėje, kad visuomenė ją priimtų kaip teisingai paskirstytą“, – sakė ji.
Premjerė taip pat išreiškė viltį, kad opozicijos emocijos dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pareiškimų apie galimą korupciją gynybos srityje nuslūgs.
„Tikiuosi, kad emocijos nuslūgs, nes tos institucijos, kurios turi viešojoje erdvėje nuskambėjusius vertinimus, jos dirba savo darbą, STT apklausė ne vieną politiką, pareigūną, tą patį Lauryną Kasčiūną, pasiaiškino apie kokius dalykus čia eina kalba. Man neteko girdėti kitos informacijos iš STT negu toji, kuri buvo paskelbta užpraėjusį šeštadienį“, – kalbėjo konservatorė.
Politikė aiškino, kad prieš rinkimus nėra labai patogu kalbėti apie gynybos finansavimo didinimą, tačiau palaikymas 4 proc. BVP skyrimo krašto apsaugai idėjai jai teikia vilties, jog bus grįžta prie konstruktyvių diskusijų.
„Nors visi, kaip matau, labai karštai pritaria finansavimo didinimui iki 4 proc., nors dar nesusitarėme dėl 3 proc., tai tas man teikia vilties, kad emocijoms nuslūgus galėsime grįžti prie konstruktyvių diskusijų, ypatingai po to, kai diskusijas baigs Trišalės tarybos ir pilietinės visuomenės partneriai“, – teigė I. Šimonytė.
„Tada galėsime turėti ne tik Finansų ministerijos teorinius variantus, kuriuos galime įvairiai kombinuoti, bet ir aptarimą be valdžios, valstybės institucijų įsikišimo ar savo nuomonės piršimo toje dalyje visuomenės, kuri tuos mokesčius turi mokėti“, – tikino ji.
ELTA primena, kad kovą antrajame premjerės Ingridos Šimonytės inicijuotame susitikime dėl finansavimo gynybai pristatyti keturi variantai, kaip kitais metais būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių reikia papildomam Lietuvos krašto apsaugos finansavimui.
Pagal pirmąjį, suma galėtų būti surinkta peržiūrėjus progresinius mokesčių tarifus, individualios veiklos apmokestinimą, panaikinus kai kurias lengvatas ir iki 16 proc. padidinus pelno mokestį. Pagal antrąjį, 420 mln. eurų būtų galima surinkti 1 proc. punktu padidinus tiek pridėtinės vertės, tiek pelno mokestį.
Trečiasis pasiūlymas, kuris generuotų apie 400 mln. eurų – pelno mokesčio tarifą padidinti 2 proc. punktais, panaikinti lengvatinį tarifą mažoms įmonėms, taip pat – šildymo ir verslo liudijimų lengvatas. Tuo metu ketvirtasis pasiūlymas dėl 400 mln. eurų susidėtų iš 2 proc. punktais didinamo pelno mokesčio ir dalies savivaldybėms tenkančio gyventojų pajamų mokesčio paskyrimo gynybai.
Savo ruožtu I. Šimonytės susitikime nedalyvavusios opozicinės frakcijos siūlo lėšų gynybai ieškoti įvedant bankų turto mokestį, išleidžiant gynybos obligacijas, mažinant šešėlį ekonomikoje.
Seimo opozicinės frakcijos pateikė savo siūlymus dėl papildomo finansavimo gynybai. Tarp jų – pasiūlymai įvesti bankų turto mokestį, gynybos obligacijos, pelno mokesčio didinimas, šešėlio mažinimas.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Siekdami suvienyti visuomenę ir paskatinti politikus kuo greičiau susitarti dėl 4 proc. BVP skyrimo gynybai, pilietiškai nusiteikę Lietuvos verslai ir organizacijos jungiasi į iniciatyvą „4 procentai“.
