Ji taip kalbėjo trečiadienį parodos „Deivės ir kariai. Marijai Gimbutienei 100“ atidaryme Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Istorijų namuose.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad mokslininkės gyvenimas ir veikla nebuvo lengva: ji susilaukė daug aršios kritikos dėl to, ką ji teigė ir ką ji bandė formuoti kaip savo tyrinėjimų pagrindą, tačiau ji nepasidavė, nenusileido, su savo kritikais sugebėjo diskutuoti garbingai – taip, kaip dera žmogui, kuris tiki tuo, ką daro.
„M. Gimbutienės nuopelnų neįvertinti yra neįmanoma. Ne tik dėl to, kas buvo nuveikta, bet ir kaip nuveikta ir kas nuveikė. Man yra didelė garbė priklausyti tautai, kuriai priklausė ir M. Gimbutienė“ – teigė I. Šimonytė.
Ji džiaugėsi galėdama dalyvauti parodos, skirtos vienai žymiausių šalies mokslininkių atidaryme.
Pasak I. Šimonytės, archeologė, antropologė, archeomitologijos pradininkė profesorė M. Gimbutienė – moteris, kurios vardas įrašytas šalia pasaulio mokslo grandų, lietuvių tauta tokių moterų neturi daug.
Anot premjerės, M. Gimbutienės tyrinėjimo sritys gali atrodyti tolimos istoriškai, bet jos tyrimai išlieka aktualūs ir šiandien, nes yra susiję ir su tam tikromis mūsų tapatybės dilemomis, archetipais, stereotipais ir konstruktais, su kuriais susiduriame savo gyvenimuose kiekvieną dieną.
„Iš M. Gimbutienės buvo atimta Tėvynė – natūrali terpė, kurios ji neketino ir neplanavo palikti. Net išrauta iš savo žemės, kaip ta obelis, kurią ji sugebėjo dykumoje užauginti, ji sugebėjo užaugti, pražįsti, tvirtai įleisti šaknis ir tapti tuo vardu, kuris yra svarbus visam pasaulio mokslui“, – sakė I. Šimonytė.
Premjerė pasveikino visus prisidėjusius prie parodos surengimo ir pasidžiaugė, kad ji ne tik pristato mokslininkės darbus, bet ir jos įkvepiančią asmenybę.
M. Gimbutienė gimė 1921-aisiais Vilniuje, per Antrąjį pasaulinį karą pasitraukė iš Lietuvos. Dėstė JAV Harvardo, Kalifornijos universitetuose, mirė 1994 metais Los Andžele, palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Mokslininkė yra parašiusi 23 knygas, už knygą „Deivės civilizacija: Senosios Europos pasaulis“ 1993-iaisiais jai buvo paskirta Enisfildo-Vulfo premija, skiriama JAV už žymiausius pasaulio kultūros istorijos tyrimus.
Seimas 2021-uosius metus yra paskelbęs M. Gimbutienės metais. Šiais metais vyksta garsiai archeologei skirti renginiai: parodos, mokinių piešinių konkursas, seminarų ciklas ir konferencija bei kitos iniciatyvos.
