Susitikusi su Ukrainos premjeru, spaudos konferencijoje I. Šimonytė pakomentavo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymus apie karių siuntimą į Ukrainą.
„Man atrodo, kad kažkam buvo patogu nuvesti diskusiją į interpretaciją, kad prezidentas Macronas siūlo siųsti „Combat ready troops“, žmones, kurie yra kariai, parengti kariauti fronte. Kai tuo tarpu pati diskusija yra apie įvairiausius dalykus, įvairią pagalbą. Taip pat ir žmogiškąją pagalbą, kuri visiškai nereiškia „Combat ready troops“, o reiškia, pavyzdžiui, mokymo instruktorius“, – tvirtino ji.
Ministrė pirmininkė prideda, kad pagalbos formų ir įsitraukimo būdų yra įvairių, o svarbiausia, nenusileisti Putinui.
„Kas yra svarbiausia, man atrodo, iš jo (E. Macrono – aut. past.), pasakymo, kad mes neturim sau nusibraižyti raudonų linijų ir labai uoliai sakyti, kad mes tų raudonų linijų laikysimės, kai kitoje pusėje yra žmogus, kuris neturi jokių raudonų linijų, ir kuris išsitraukia branduolinę šaškę ir ja mosikuoja kas antrą dieną“, – sakė I. Šimonytė.
„Akivaizdu, kad mes negalime būti atversta knyga, kuri tiesiog guli ant stalo, kad Putinas tiesiog galėtų tą knygą paskaityti ir viską žinoti, ką mes darysime“, – akcentavo ministrė pirmininkė.
Privaloma siekti Ukrainos įstojimo į Europos Sąjungą ir NATO
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva padarys viską dėl Ukrainos pergalės.
„Šiandien dar kartą išreiškiau paramą Ukrainos pasirinktam keliui į Europos Sąjungą ir NATO. Nei Lietuvos institucijos nei Lietuvos žmonės nėra pavargę ir nepavargs“, – tvirtino premjerė.
Žadama, kad greitu metu Lietuva Ukrainai parūpins dar apie 3 tūkstančius papildomų FPV dronų.
„Krašto apsaugos ministras vakar mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva už du milijonus eurų (...) nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų FPV dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šiemet“, – spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Pradėta vystyti ir reabilitacijos programa, kuria Lietuva suteiks paramą Ukrainos kariams, kurie nukentėjo karo metu. Jai ketinama skirti apie 15 milijonų eurų.
Premjerė sakė, kad taip pat aptarta, kaip Rusiją ir Baltarusiją patraukti atsakomybėn dėl karo nusikaltimų ir neleisti Rusijai apeiti sankcijų.
„Europos Sąjungos projektas nėra baigtas be Ukrainos narystės. Per labai trumpą laiką Ukraina, net ir karo sąlygomis, padarė neįtikėtiną pažangą“, – komentavo I. Šimonytė, kuri taip pat pridėjo, kad užtikrinti Ukrainos ir NATO saugumą gali Ukrainos įstojimas į karinį aljansą.
Ministrė pirmininkė pridėjo, kad iki šiol Lietuva Ukrainai suteikė virš 1 milijardo eurų paramos, o pusė šios sumos sudarė karinė parama. Neseniai Lietuva taip pat skyrė papildomus 35 milijonus Čekijos amunicijos iniciatyvai.
D. Šmyhalis dėkojo Lietuvai už paramą ir pažymėjo, kad Lietuva Ukrainos reikmėms jau skyrė maždaug pusantro procento nacionalinio bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Tai yra tas procentas, kurį galima palyginti su kai kurių valstybių gynybos biudžetais. Mes tai labai vertiname“, – sakė Ukrainos premjeras.
Ukrainos premjeras taip pat dėkojo Lietuvai ir už nuolatinį skatinimą Bendrijos lyderius greitinti Ukrainos narystės ES įgyvendinimą.
Ukrainos siekis tapti ES nare
Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje. Kad Briuselis ir Ukraina galėtų pradėti šį procesą, dar reikia patvirtinti ir derybų programą.
Ukraina ir aktyviausi jos šalininkai siekia, kad stojimo derybos prasidėtų kuo greičiau ir jos vyktų sparčiau.
Pernai gruodį Briuselis pareiškė, kad Ukraina, norėdama pereiti į kitą etapą, turi įvykdyti prieš metus nustatytas sąlygas tokiais klausimais kaip teismų reformos ir kova su korupcija.
D. Šmyhalis penktadienį atskirai susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimų metu aptarti Ukrainos karinės ir finansinės paramos poreikiai, sankcijos prieš Rusiją ir Baltarusiją, Ukrainos euroatlantinė integracija ir kiti klausimai.
Ketvirtadienį Ukrainos premjeras lankėsi Latvijoje, kuri šiais metais planuoja nusiųsti Ukrainai dronų, kurių bendra vertė siekia 10 mln. eurų. Kovo pabaigoje D. Šmyhalis Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen pateikė Ukrainos reformų planą.
Jame numatytos įvairios reformos, kurias Ukraina sutiko įgyvendinti kaip dalį sąlygų, kad per ateinančius ketverius metus iš ES gautų 50 mlrd. eurų Ukrainai skirtų lėšų.
