„Tikrai nenoriu taip toli planuoti, todėl nesakysiu nei taip, nei ne. Būna, kad pasakau vienaip, bet aplinkybės susiklosto taip, kad aplinkybės diktuoja sprendimą“, – pirmadienį per porinkiminę spaudos konferenciją kalbėjo premjerė.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, šiuose rinkimuose G. Nausėda surinko 74,43 proc. rinkėjų balsų. Jam oponuojanti premjerė Ingrida Šimonytė sulaukė 24,06 proc. rinkėjų palaikymo.
VRK duomenys rodo, kad G. Nausėda nugalėjo visose savivaldybėse.
Ingrida Šimonytė su Gitanas Nausėda ketina iki liepos aptarti pasikeitimus Vyriausybėje
G. Nausėdai kalbant apie pasikeitimus Ministrų kabinete, I. Šimonytė žada su juo susitikti ir aptarti šį klausimą iki Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo liepą.
„Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus (...) balsuojama ne dėl Vyriausybės, ne dėl Vyriausybės programos, nėra pavedama ministrui pirmininkui sudaryti Vyriausybę prezidento dekretu, o yra balsuojama dėl pasitikėjimo ministru pirmininku, pirmiausia šitas balsavimas pats svarbiausias“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniuje sakė I. Šimonytė.
„Be jokios abejonės, manau, kad turėsime progų susitikti su prezidentu iki to laiko, kai šios procedūros Seime bus atliekamos“, – pridūrė ji.
I. Šimonytė patikino neketinanti keisti ministrų iki įgaliojimų grąžinimo.
Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo. G. Nausėda antrajai kadencijai prisieks liepą.
Prezidentas ir jo patarėjai po pirmojo rinkimų turo sakė, kad Vyriausybei grąžinus šalies vadovui įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.
Žada aptarti klausimą dėl švietimo ministro
G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą vietoje laikinai dirbančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakomybės klausimą.
Kalbėdama apie švietimo, ministro ir sporto ministro postą, I. Šimonytė teigė, kad šį klausimą su G. Nausėda taip pat ketina aptarti iki Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.
„Manau, kad Monikai Navickienei puikiai sekasi tvarkytis ir su antros ministerijos iššūkiais, iš tokio praktinio taško žiūrint, galėtų taip ir būti, bet nesakau, kad taip turėtų būti“, – sakė Vyriausybės vadovė.
Tuo metu žemės ūkio ministro atsakomybės klausimo Vyriausybės vadovė iki įgaliojimų grąžinimo kelti neketina.
„Negaliu sakyti, kad ką nors pakeisiu iki įgaliojimų grąžinimo. Man atrodo, kad tai yra ir neracionalu, ir nelabai matyčiau prasmės tą daryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
„Jeigu jau Vyriausybei gaunant iš naujo įgaliojimus turėtų tuo pačiu būti patvirtinta ir Vyriausybės sudėtis, nežinau, kodėl reikėtų Vyriausybės sudėtį kaitalioti iki to momento“, – teigė ji.
Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas po pirmojo rinkimų turo teigė, kad rami dėl savo ateities Ministrų kabinete gali būti tik premjerė I. Šimonytė, pralaimėjusi rinkimus G. Nausėdai antrajame ture.
Ekonomistas Gitanas Nausėda perrinktas Lietuvos prezidentu
60-metis ekonomistas Gitanas Nausėda sekmadienį perrinktas Lietuvos prezidentu.
Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, prezidento rinkimus antrajame ture jis laimėjo triuškinančiu skirtumu – sulaukė daugiau kaip 75 proc. rinkėjų palaikymo.
Jo varžovė, premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė gavo per 22 proc. balsų.
Prieš penkerius metus antrajame ture G. Nausėda surinko beveik 66 proc. balsų, nors tada balsavo gerokai daugiau žmonių nei šiemet.
„Rimtai toliau galvoju apie tolesnį gerovės valstybės įgyvendinimą“, – sekmadienio vakarą sakė perrinktas valstybės vadovas, prieš penkerius metus savo rinkimų šūkių pasirinkęs gerovės valstybės kūrimą.
Jis taip pat žadėjo tęsti dabartinį Lietuvos užsienio politikos kursą, tikintis, jog valstybė gaus dar daugiau naudos iš tarptautinių organizacijų, kurioms priklauso, pirmiausia – Europos Sąjungos ir NATO.
G. Nausėdos kandidatūrą rėmęs kadenciją baigęs Valdas Adamkus teigė, kad tauta jam suteikė „tvirtą mandatą“.
„Jis savo darbu per penkerius metus įgijo pakankamai patirties, įgavo tarptautinį pripažinimą. Jam linkiu tik, kad jis nepavargtų ir tęstų toliau darbą, kurį dirbo iki šios dienos“, – teigė V. Adamkus.
Nauja penkerių metų kadencija G. Nausėdai bus paskutinė, šalies vadovas pagal Konstituciją negali būti renkamas daugiau nei dukart iš eilės.
Pirmoji G. Nausėdos kadencijai baigsis liepos mėnesį.
Vilniaus universitete ekonomisto išsilavinimą įgijęs G. Nausėda yra socialinių mokslų daktaras, dirbo Ekonomikos ir privatizacijos institute, Valstybinėje kainų ir konkurencijos tarnyboje, Lietuvos banke, beveik tris dešimtmečius dėstė Vilniaus universitete, 18 metų dirbo privačiame banke.
Kaip savo pomėgius Lietuvos prezidentas nurodo šachmatus, lituanistinių leidinių kolekcionavimą, sportą.
Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad pakenkė kadencija valdžioje
I. Šimonytė jau paskambino pasveikinti G. Nausėdą su pergale ir žada toliau likti ministrės pirmininkės pareigose, tačiau ateities planų politikoje neatskleidžia.
Politikės teigimu, klausimas, ar ji vestų konservatorių sąrašą Seimo rinkimuose spalį yra „labai ankstyvas“, o klausimas dėl vadovavimo konservatoriams po lyderio rinkimų 2025 metais – dar ankstyvesnis.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis sekmadienį pareiškė, kad I. Šimonytė galėtų vėl vesti konservatorių sąrašą.
Jo paties I. Šimonytės štabe Vilniuje nebuvo.
I. Šimonytė teigė, kad antrojo rinkimų turo rezultatui įtakos turėjo ir tai, kad pastaruosius beveik ketverius metus konservatoriai buvo valdančioji partija.
„Skirtingai nuo 2019 metų, kai aš išėjau į rinkimus iš gana patogios pozicijos, būdama opozicijos politikė, (...) dabar aš į šituos rinkimus išėjau visiškai iš kitos pozicijos, iš trijų su puse metų, per kuriuos tikrai matėme visko“, – sakė ministrė pirmininkė.
„Manau, kad su visu šituo krūviu, kurį per tris su puse metų teko nešti, išlaikyti bent jau partijos rinkėjų pasitikėjimą, kurį partija gavo per 2020-ųjų rinkimus, yra tikrai didelis pasiekimas“, – teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, prezidento rinkimų rezultatai bei „būtinybė ką nors keisti kokioje nors (būsimų rinkimų – BNS) strategijoje“ TS-LKD aptars savo viduje.
G. Landsbergis tvirtino, kad I. Šimonytė kampanijos ir debatų metu demonstravo aukštą politinę kultūrą bei europietiškos politikos standartą, tačiau išrinkus G. Nausėdą provakarietiška Lietuvos kryptis nesikeis.
