„Yra sutartis dėl ES veikimo ir ten yra tam tikri apribojimai, ką valstybės gali daryt ir ko negali. Aš neatmetu, kad kažkokių įstatymų pakeitimų Vyriausybė Seimui pateiks, bet kad tai bus tas įstatymo projektas, kuris dabar paskelbtas, drįsčiau abejoti, kadangi teisininkų pastabų jam yra tikrai labai daug“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį sakė I. Šimonytė.
Susisiekimo ministerija paėjusį penktadienį įregistravo Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis anksčiau sakė, kad priėmus įstatymą Vyriausybė turėtų aiškų teisinį pagrindą priimti bet kokius sprendimus, reikalingus dėl nacionalinio saugumo.
Advokatų kontoros „TGS Baltic“ Baltijos šalių valdybos pirmininkas Vilius Bernatonis sakė, kad pagal Konstituciją ūkinę veiklą, įskaitant sandorius su „Belaruskalij“, gali riboti tik įstatymas.
„Kita kalba būtų, jeigu ES mastu būtų priimtos sankcijos ES teisės aktais. Tuomet mes kaip bendros rinkos dalis jas taikytume“, – trečiadienį LRT televizijai sakė jis.
Jo žiniomis, Vyriausybė derina žingsnius su Briuseliu: „Tačiau pats sprendimas, kas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui, kaip nuo to gintis, yra Lietuvos kompetencija“.
Pasak V. Bernatonio, nutraukus sutartį išvengti pasekmių būtų sunku, bet įmanoma valdyti riziką.
„Bet tokios priemonės, kaip sankcijos, tokie apribojimai, matyt, turi būti priimami, kai yra labai svarbus nacionalinio saugumo interesas. Būtent tai įstatymu turėtų Seimas konstatuoti: kad toks interesas, kurį reikia ginti tokiu būdu, egzistuoja ir reikia taikyti sankcijas“, – kalbėjo advokatas.
Jei įstatymas būtų priimtas, Vyriausybė nustatytų sankcijų trukmę, panaikinimą, pratęsimą bei išimtis, taip pat kokius veiksmus privalo arba negali atlikti šalies fiziniai ir juridiniai asmenys, teigė ministerija.
Jos teigimu, priėmus įstatymą verslas galimai patirs nuostolių dėl ribojimų, todėl siūloma nustatyti pereinamąjį laikotarpį tam pasiruošti.
