Kalbėdamas diskusijoje, ministras teigė, kad žaliasis vandenilis yra viena perspektyviausių naujų energetikos technologijų. Pasak ministro, platesnis vandenilio naudojimas energetikoje, pramonėje ir transporto srityje labai prisidėtų prie dekarbonizacijos proceso, o investicijos į žaliojo vandenilio gamybą paskatintų energetikos naujovių atsiradimą.
Aplinkos ministras pagarsino Prezidento kvietimą Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos ir Okeanijos šalims bendradarbiauti plėtojant žaliojo vandenilio gamybą, prekybą ir panaudojimą.
„Žaliasis vandenilis gali būti įrankis, kurio mes visi ieškome, kad pasiektume proveržį kovoje su klimato kaita. Lietuva yra pasirengusi pasiūlyti savo infrastruktūrą žaliojo vandenilio importui į Europą. Mūsų šalis yra ES remiamo vandenilio tiekimo koridoriaus dalis. Lietuvos infrastruktūra – Klaipėdos jūrų uostas su SGD importo terminalu ir dujotiekio jungtis su Lenkija – leistų pasiekti didžiausius Europos importuotojus“, – Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP27) kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jis taip pat akcentavo, kad Lietuva kuria savo vidaus žaliojo vandenilio gamybos pajėgumus. „Lietuva apie 3 mlrd. eurų išleidžia už naftą ir dujas, kurios naudojamos šildymui, transportui ir gamybai. Didžiosios Lietuvos įmonės savo technologiniuose procesuose gali naudoti žaliąjį vandenilį, kuris išlaisvintų jas nuo dujų importo. Tai labai plati sritis, nuo gyventojų viryklių iki trąšų, naftos gamybos“, – pabrėžė aplinkos ministras.
„Lietuvos nacionalinėje pozicijoje pabrėžiamas Lietuvos įsipareigojimas prisidėti prie visuotinių pokyčių. Keliame sau ambicingus tikslus iki 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti 70 proc., o iki 2050 m. kartu su visa ES tapti klimato požiūriu neutralia šalimi“. Dar viena svarbi paskata pokyčiams – beprecedentė energetikos krizė, kurią sukėlė Rusijos agresija prieš Ukrainą.
Nei manipuliavimas energijos kainomis, nei aplinkosaugos ar branduolinis šantažas neturėtų sutrukdyti mums remti Ukrainą ar kurti ekologiškesnę bei tvaresnę ateitį. Jei esame rimtai nusiteikę siekti kovos su klimato kaita tikslų, turime pasitelkti ir plėsti atsinaujinančiąją energiją. Naujos galimybės atsiveria būtent krizių akivaizdoje“, – teigiama nacionalinėje pozicijoje.
Prieš metus vykusioje COP26 konferencijoje pabrėžta, kad svarbiausia yra skubiai didinti paramą besivystančioms šalims, įskaitant atitinkamą finansavimą, gebėjimų stiprinimą ir technologijų perdavimą, siekiant padidinti gebėjimą prisitaikyti, stiprinti atsparumą ir sumažinti pažeidžiamumą klimato kaitai remiantis mokslo pasiekimais ir atsižvelgiant į besivystančių šalių prioritetus ir poreikius. Todėl pažanga derybose dėl ilgalaikio prisitaikymo prie klimato kaitos tikslo įgyvendinimo, inicijuojant daugiau veiksmų ir programų prisitaikymui, yra vienas iš COP27 prioritetų.
ES ir jos valstybės narės nuo 2013 m. padvigubino įnašus į tarptautinį klimato kaitos finansavimą ir ES yra pasaulio lyderė teikiant viešojo sektoriaus finansavimo paramą. Siekiant klimato kaitai atsparios pasaulinės ekonomikos, itin svarbu, kad visos šalys suderintų pasaulinius finansinius srautus su išmetamo ŠESD kiekio mažinimo tikslais ir klimato kaitos poveikiui atspariu vystymusi.
Lietuva, savanoriškai prisidėdama prie tarptautinio klimato kaitos finansavimo, kasmet didina paramą Lietuvos įmonėms, įgyvendinančioms projektus trečiose šalyse. 2011 – 2019 m. klimato kaitos švelninimo projektams šiose šalyse skyrėme 5,5 mln. eurų, 2020 m. iš viešųjų finansų skirta parama sudarė 1,32 mln. eurų, o 2021 m. ši suma padidinta iki 1,94 mln. eurų. Lėšos skiriamos iš nacionalinės Klimato kaitos programos. Didžiausią dėmesį Lietuva skiria dvišaliams projektams Rytų partnerystės šalyse.
