Pasak savivaldybės vadovo, sovietmečiu suformuotas skveras yra vienintelis Vilniuje likęs panašaus pobūdžio objektas, todėl jį reikėtų išsaugoti, o diskusijas visuomenėje keliantį P.Cvirkos paminklą galima būtų iš čia iškelti.
„Kaip tik ruošiuosi (...) prašyti, ir esu tą žodžiu sakęs, kad pats skveras būtų įtrauktas į vertybių sąrašą“, – LRT radijui penktadienį sakė sostinės meras.
„Mano supratimu, ir ką šneku su urbanistais ir menotyrininkais, tai paminklas kaip paminklas, stovi ir tiek, bet skveras yra vienintelis likęs to laikotarpio ir tokio planavimo skveras. Aišku, kad tokio laikotarpio dvasią norint išsaugoti, jį reikia išsaugoti, aišku, pagyvinant“, – pridūrė jis.
R. Šimašiaus teigimu, šiuo metu yra gera proga aptvarkyti skverą, nes visai šalia ant Tauro kalno bus statoma nacionalinė koncertų salė.
Jis taip pat sveikino kultūros ministro Simono Kreivio kreipimąsi į paveldosaugininkus dėl P.Cvirkos paminklo išbraukimo iš Kultūros vertybių registro.
„Labai sveikinu šitą ministro kreipimąsi, nes jau kurį laiką mes svarstome Vyriausybės programoje surašytą viešųjų erdvių desovietizaciją“, – sakė R. Šimašius.
Meras tvirtino pats ketinantis kreiptis į paveldosaugininkus, kad paminklas būtų išbrauktas iš nekilnojamųjų vertybių sąrašo.
„Tikrai niekas nesiruošia jo griauti, tiesiog yra faktas, kad tai kilnojama vertybė“, – sakė jis.
Kultūros ministras savo siūlymą motyvuoja Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.
Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P.Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.
Kultūros ministro prašymas turėtų būti svarstomas liepą arba rugpjūtį.
