„Trečdalis mūsų gaunamų pranešimų dėl galimų vaiko teisių pažeidimų pasiekia iš šeimų, kuriose auga paaugliai. Dažniausiai vaiko teisių gynėjams tenka reaguoti dėl vaikų patiriamo įvairių formų smurto, kurį prieš juos panaudoja patys artimiausi žmonės – tėvai, broliai, sesės, ar kiti giminaičiai. Apie patirtą skriaudą vaikai vis dažniau išdrįsta pasisakyti bei kreipiasi pagalbos patys“, – pranešime cituojama tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė-Ryliškienė.
„Tačiau girdime ir paauglius auginančių tėvų išgyvenimus, kad šiame laikotarpyje jiems tampa sudėtinga susikalbėti ir išlaikyti artimą santykį su savo vaiku. Neretai tėvai, tarsi iš šono stebėdami gana uždarą paauglio gyvenimą, (...) pritrūksta žinių ir įgūdžių, kaip „susigrąžinti“ savo vaiką, įgyti jo pasitikėjimą“, – sako E. Firaitė-Ryliškienė.
Specialistų teigimu, paauglystė vaikui – ypatingų pokyčių ir išbandymų laikotarpis. Pastebima, jog kai kurie paauglystėje lydintys iššūkiai tampa vaikų pagalbos prašymu dėl namuose ar kitoje socialinėje aplinkoje patiriamų sunkumų.
Kaip anksčiau skelbė tarnyba, per pirmąjį šių metų pusmetį vaiko teisių gynėjai iš viso sulaukė 28 tūkst. pranešimų dėl galimai pažeidžiamų įvairaus amžiaus vaikų teisių. Pagalbos prireikė 19 tūkst. vaikų.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Ilmos Skuodienės teigimu, daugiau nei 60 proc. gautų pranešimų sudarė nesmurtinio pobūdžio pažeidimai, o dažniausiai pažeidžiamos vaiko teisės buvo susijusios su vaikui tinkamų gyvenimo sąlygų neužtikrinimu bei dažnai skyrybų metu išryškėjančia problema, kai vaikui nesudaromos sąlygos bendrauti su vienu iš tėvų.
Tarnybos duomenimis, pranešimų dėl smurto prieš vaikus per pirmąjį šių metų pusmetį buvo gauta 8 proc. mažiau nei pernai. Vaiko teisių gynėjai užfiksavo 2 tūkst. tokių atvejų.