Sostinėje gyvenanti Emilija šiuo metu Vilniaus kolegijoje studijuoja turizmo vadybą. Mergina sako bandžiusi ieškoti su studijomis susijusio darbo, tačiau dėl dabartinės situacijos turizmo srityje paieškos kol kas buvo nesėkmingos.
Dabar Emilija yra pasiruošusi dirbti kone bet kur, tačiau ji pripažįsta – rasti net ir nekvalifikuotą darbo vietą visgi nėra taip paprasta.
„Iš tikrųjų, tai sunkiau nei praeitais ir užpraeitais metais. Norisi rimtesnio darbo, susijusio su studijomis. Tai arba to darbo nėra iš viso, arba labai maža pasiūla. Beveik visur reikia darbo patirties, metų, ar kelių, kas yra praktiškai neįmanoma studentui.
Nėra iš ko rinktis, kad net nueitum bent jau į darbo pokalbį, pakalbėti“, – portalui atvirauja mergina.
Pasak Emilijos, daugiau studentams tinkamų laisvų pozicijų yra nebent aptarnavimo srityje, kurioje mergina dirbti šiuo metu nenori.
Iš Vilkaviškio taip pat į Vilnių studijuoti po vasaros grįžęs Matas kaip tik ieško darbo būtent aptarnavimo srityje.
Tačiau čia jis susiduria su dar kita problema – ne visi nori priimti darbuotojus tik daliai etato: „Dauguma ieško darbuotojų pilnu etatu. Draugai taip pat kalba, kad įvairūs barai bei kavinės mažina darbuotojų, stengiasi turėti kuo mažiau skirtingų etatų, kad vėl prasidėjus karantinui turėtų kuo mažiau nuostolių“.
Pasiūlymų mažiau, bet darbą rasti tikrai galima
Darbo skelbimų platformos CVOnline.lt marketingo vadovė Rita Karavaitienė pripažįsta, kad dėl pandemijos studentams patrauklų darbą siūlančių įmonių skaičius kiek sumažėjo. Pasak jos, didelė dalis jaunų žmonių anksčiau gana lengvai rasdavo darbą turizmo, viešbučių bei viešojo maitinimo srityse.
Dabar tokių skelbimų CVOnline.lt platformoje yra gerokai mažiau nei pernai – vos kiek daugiau nei 20 visoje Lietuvoje.
„Darbo pasiūlymų kiekis po pandemijos šiek tiek sumažėjęs, bet iš esmės norintys ir galintys dirbti studentai net ir šiuo metu gali rasti sau tinkamų darbo pasiūlymų klientų aptarnavimo, viešojo maitinimo, gamybos, administravimo ir kitose srityse”, – tv3.lt pasakoja R. Karavaitienė.
Tiems, kurie visgi susiduria su darbo vietų trūkumu savo norimoje srityje, CVonline.lt atstovė pataria, kad jeigu tik leidžia finansinės galimybės, visuomet yra verti išbandyti savanorišką praktiką bei tokiu būdu įgyti taip darbdavių trokštamos patirties.
„Net ir tokiu metu studentai turi pasistengti sukaupti darbinės patirties, nes būtent sukaupta tikslinga darbinė patirtis atvers duris į karjerą. Nepavyksta susirasti darbo pagal specialybę? Ieškokite praktikos vietos pagal specialybę, savanoriaukite, užsiimkite aktyvia, visuomenei naudinga veikla“, – patarimus dalina pašnekovė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pirmomis savaitėmis darbdaviai jų informacinėje sistemoje įregistravo 8885 siūlomas laisvas darbo vietas. Daugiausiai darbo pasiūlymų registruota nekvalifikuotiems darbininkams (30,8 proc.).
Skelbimų portaluose populiariausios sritys – klientų aptarnavimas bei prekyba
Pasak R. Karavaitienės, studentų dažniausiai ieško tos įmonės, kurios gali pasiūlyti darbo vietas pamainomis, slenkančiu grafiku arba nepilnu etatu. Tokių darbų ieško ir su mokslais juos derinti planuojantys studentai.
„Taip pat darbai, kuriuose nereikalaujama turėti itin aukštą kvalifikaciją arba darbo patirtį, tai vadinamosios – įvadinės pozicijos, pirmieji darbai, nuo kurių prasideda karjeros kelias.
Tarp tokių populiariausių sričių yra klientų aptarnavimas, viešasis maitinimas, prekyba, sandėliai, gamyba, administravimas, asistento pozicijos įvairiose veiklos srityse”, – aiškina R. Karavaitienė.
Tačiau pašnekovės teigimu, studentai tikrai nėra apriboti vien tik darbu aptarnavimo ar gamybos sferose: „Nemažai įmonių ieško studentų, kuriuos turi intenciją užsiauginti, pavyzdžiui, informacinių technologijų, finansų, inžinerijos, transporto, statybų, rinkodaros srityse“.
Užimtumo tarnybos atstovės spaudai Mildos Jankauskienės teigimu, tarnybos informacinėje sistemoje rugsėjo mėnesį buvo užregistruota daugiau nei 1000 darbo vietų būtent paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams.
Visgi, pasak M. Jankauskienės, tik nedidelė dalis šių darbo vietų iš tikrųjų galėtų būti tinkamos būtent studentams: „Rugsėjo 1-14 dienomis Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje pateiktuose skelbimuose buvo 101 darbo pasiūlymas, kur darbdaviai nurodė, kad į darbą priimtų studentą. 68,3 proc. registruotų darbo pasiūlymų studentams – pilnai darbo dienai“.
Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu studentams tinkamų darbo pasiūlymų buvo užregistruota daugiau negu dvigubai. Šiemet daugiausia tokių pasiūlymų – Vilniuje ir Kaune.
M. Jankauskienė išskiria ir dažniausiai siūlomus darbus pagal profesijų grupes: 60,4 proc. studentams skirtų darbo pasiūlymų sudaro paslaugų sektoriaus, pardavėjų ir kvalifikuotų darbininkų darbo vietos (pasiūlymai pardavėjams, padavėjams, kasininkams, statybininkams ir kitiems panašaus pobūdžio darbuotojams);
20,8 proc. – specialistų, technikų ir jaunųjų specialistų siūlomos darbo vietos (pavyzdžiui, lopšelio-darželio auklėtojas, svetainės administratorius, administratorius, reklamos tekstų autorius, programuotojas, gydytojo odontologo padėjėjas, auditoriaus padėjėjas);
15,8 proc. – nekvalifikuotos darbo vietos.
Ieško ir administratorių, ir staklių operatorių
Panagrinėjus darbo skelbimus, pateikiamus trijuose populiariausiuose šalies skelbimų portaluose – CVonline.lt, CVbankas.lt ir CVmarket.lt – galima pastebėti, jog studentams tinkamų darbo skelbimų tikrai daugiausia yra būtent R. Karavaitienės ir M. Jankauskienės minėtose srityse.
Štai, pavyzdžiui, Vilniaus mieste ir rajone klientų aptarnavimo sferoje šiuo metu vidutiniškai yra patalpinta kiek daugiau nei 250 darbo skelbimų. CVbankas.lt pateikiamais duomenimis, vidutinis tokiuose skelbimuose siūlomas atlyginimas yra nuo 400 iki 1000 eurų per mėnesį į rankas.
Visgi, pabandžius šiuos skelbimus prafiltruoti ir atsirinkti tik tuos, kurie siūlytų darbą daliniu etatu arba pamainomis, rezultatai kiek nuvylė – tokių skelbimų būtent klientų aptarnavimo skiltyje buvo ne daugiau nei 50 kiekviename žiūrėtame portale.
Portalas CVmarket.lt savo paieškoje turi ir išskirtinę žymę „gali būti studentas (-ė)“. Pabandžius atsirinkti darbo skelbimus atitinkančius būtent šį kriterijų pavyko rasti 23 skirtingus variantus būtent Vilniaus mieste ir 41 visoje Lietuvoje.
Siūlomos pozicijos itin įvairios – sporto klubo administratorius, pardavėjas-konsultantas, programuotojas, gamybos darbininkas, apskaitininkas, sandėlininkas ir netgi frezavimo staklių operatorius. Pastarojo pobūdžio darbams ieškomi žmonės turintys techninį-inžinerinį išsilavinimą, kai štai, pavyzdžiui, norint įsidarbinti pamaininiu žuvies produktų gamybos darbininku užtenka būti sulaukus pilnametystės.
Siūlomi atlyginimai taip pat įvairūs – nuo 350 eurų per mėnesį savaitgaliais dirbant salės vadybininku parduotuvėje iki 800 eurų į rankas užimant nekilnojamojo turto agento asistento pareigas.
Galima pastebėti ir dar vieną, jaunesniems studentams ne itin naudingą, tendenciją. Visi darbo pasiūlymai, kuriuose minimas didesnis darbo užmokestis, turi ir gerokai didesnius reikalavimus. Vienas jų – buvimas paskutinio kurso arba ištęstinių studijų studentu bei galimybė dirbti pilnu etatu.
Atlyginimai gali siekti ir beveik tūkstantį eurų
CVonline.lt atstovė R. Karavaitienė patvirtina tokius mūsų apžvalgos rezultatus. Ji pažymi, kad pirmųjų kursų studentų darbai dažniausiai būna paprastesni ir mažiau kvalifikuoti, todėl ir atlyginimai už pilną etatą yra kiek mažesni – vidutiniškai 600-800 eurų į rankas. Kadangi didžioji dalis studentų negali leisti sau dirbti pilnu etatu, automatiškai mąžta ir atlyginimai – jie gali sumažėti ir dvigubai.
„Žinoma, atlyginimas priklauso ir nuo darbo srities ir nuo įmonės veiklos srities ir nuo pačio darbuotojo demonstruojamų darbo rezultatų. Šių pareigų atlyginimai per metus nelabai keitėsi, išliko tame pačiame lygyje.
Studentai, priklausomai nuo jų gebėjimų neretai dirba ir gerai apmokamuose darbuose, pavyzdžiui, informacinių technologijų, inžinerijos ir panašiai. Todėl jų atlyginimai neretai būna didesni nei vidutiniai kitose srityse dirbančių studentų. Atlyginimai priklauso ne tik nuo to, kokioje srityje dirba, bet ir kaip greitai joje tobulėja ir kokius naudingus įgūdžius geba darbe pritaikyti dirbantysis“, – tv3.lt pasakoja R. Karavaitienė.
Užimtumo tarnybos atstovė M. Jankauskienė taip pat išskiria panašius skaičius – jos pateiktais duomenimis, rugsėjo mėnesį registruotų studentams siūlomų darbo vietų užmokesčio vidurkis buvo 808 eurai prieš mokesčius.
Paklausta apie tai, ar koronavirusas nors kiek pakeitė darbuotojų atrankos tendencijas ir privertė darbdavius dažniau rinktis jaunus, į rizikos grupę nepatenkančius žmones, R. Karavaitienė sako, kad nieko panašaus pastebėjusi nėra: „Darbdaviai ieško sau tinkamų darbuotojų, kurie atitiktų jų keliamus reikalavimus ir būti tinkami užimti siūlomas pareigas. Nepastebėjome kandidatų diskriminavimo priskiriant juos koronaviruso rizikos grupei“.
Jaunimo nedarbo problema išlieka itin opi
Paskutiniais Užimtumo tarnybos duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra registruotas 13,9 proc. nedarbas. Iš viso tarnyboje šiuo metu yra registruota beveik 578 tūkst. asmenų, daugiau nei pusė, 240 tūkst., yra bedarbiai.
Per paskutinius metus Užimtumo tarnyba įdarbino daugiau 127 tūkst. žmonių.
Jaunimo (16-29 m.) nedarbas 2020 m. nuo sausio iki gegužės pakilo daugiau nei dvejais procentais – nuo 6,2 proc. iki 8,8 proc. Paskutiniais duomenimis labiausiai nuo to kenčia jaunuoliai iki 24 metų.
Kaip skelbiama Užimtumo tarnybos paskelbtame dokumente „Jaunimo situacija darbo rinkoje“, po karantino paskelbimo Užimtumo tarnyboje besiregistruojančio jaunimo skaičius augo labiau nei kitų amžiaus grupių.
Kovo–gegužės mėnesiais į Užimtumo tarnybą kreipėsi 22,5 tūkst. darbo neturinčių jaunuolių – tai 33,9 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Iš viso per tris karantino mėnesius įregistruota 79,6 tūkst. (31 proc.) darbo neturinčių žmonių daugiau negu 2019 m. kovo–gegužės mėnesiais.
