Apie tai, ar genetinė rizika būdinga visų lokalizacijų vėžiams ir ar genetiniai tyrimai gali padėti rasti tinkamiausią onkologinės ligos gydymo taktiką, su Nacionalinio vėžio instituto specialistėmis kalbėtasi „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“.
Gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė patvirtino, kad genetiniai tyrimai, kalbant apie vėžio gydymą ir prevenciją, įgauna vis didesnę reikšmę.
„Genetiniai tyrimai dabar pas mus atliekami daugeliui pacientų, ypač kalbant apie krūties vėžį. Pastaruoju metu jie pasidarė labai svarbus, nes leidžia individualizuoti gydymą, ypač pasitarnauja stebėsenai.
Kai kurių lokalizacijų vėžiui pagal šių tyrimų atsakymus parenkamas ir gydymas. Bet turbūt svarbiausias dalykas lieka stebėsena ir operacijų apimtys. Dabar turbūt visos moterys, kurios išgirsta krūties vėžio, kiaušidžių vėžio diagnozę ar pacientai, išgirdę storosios žarnos vėžio diagnozę, išgirsta ir apie genetinius tyrimus“, – kalbėjo ji.
Kam pataria išsitirti?
Plačiau apie genetinių tyrimų naudą papasakojusi gydytoja chirurgė Algė Leveckytė pažymėjo, kad įsibėgėjant šių tyrimų maratonui pacientai gauna vis daugiau naudos.
„Genetiniams tyrimams įgyjant vis didesnę reikšmę tiek diagnostikoje, tiek parenkant chirurginio gydymo taktiką, labai bendradarbiaujame su gydytojais kolegomis genetikais“, – kalbėjo ji.
Chirurgė nurodė, genetikų konsultacijai nukreipiama nustačius krūties vėžį, ypač jaunoms moterims, kurioms yra iki 50-ies metų. Taip pat, jei yra nustatomas antros krūties vėžys arba tai pačiai moteriai nustačius kitos lokalizacijos naviką.
„Jei moteris yra sirgusi melanoma, skrandžio, kasos, kiaušidžių ar kiaušintakių karcinoma, automatiškai nepriklausomai nuo amžiaus prašome tokią pacientę konsultuoti genetikų“, – sakė gydytoja.
Ji atkreipė dėmesį, kad yra tokių pacienčių, kurios turi vadinamąją karcinofobiją (patologinę vėžio baimę). Tokiai atvejais irgi kartais rekomenduojama genetiko konsultaciją.
„Neretu atveju tyrimai būna mokami, kartais pacientės sutinka mokėti“, – pridūrė ji.
Padeda parinkti gydymą
Gydytojos aiškinimu, jau nustačius mutacijas chirurgams tai yra labai didelė pagalba ir parenkant operacijos techniką.
„Pasaulyje augant krūties saugojimo operacijų tendencijai, nustačius genetines mutacijas siūlomos radikalios krūties operacijos, nes yra didelė pasikartojančio vėžio rizika.
Todėl genetiniai tyrimai chirurgus įpareigoja ir suteikia mums laisvių, taip galime suteikti geresnę pagalbą pacientui, siūlydami adekvačias operacijas išvengiant bereikalingo pakartotinio gydymo arba mažinant vėžio atkryčio galimybę. Ypač genetiniai tyrimai pasitarnauja plečiantis genetinių tyrimų spektrui, daugėjant krūties vėžio jauname amžiuje“, – pastebėjo gydytoja.
Kada verta išsitirti dar nesergant?
Paklausta, kada verta daryti genetinį tyrimą, jei žmogus dar neserga vėžiu, O. Liaugaudienė įvardijo kelias asmenų grupes.
„Galbūt kažkada taip ir bus, kad darysime visiems be išimties, bet mes orientuojamės į tas šeimas, kur vėžys kartojasi. Pavyzdžiui, kalbant apie krūties vėžį, tai yra tokios šeimos, kur kiekvienoje kartoje yra moteris, sirgusi krūties vėžiu. Tokiu atveju mums kaip tik svarbiau nustatyti polinkį, kol moteris dar neserga.
„Pavyzdžiui, kraujo vėžys, tai yra onkohematologinės ligos neturi nustatytų genų, kurie padidina riziką. Taip pat jų nėra plaučių, gimdos kaklelio vėžio atveju, kadangi žinome, kad pastarasis vėžys susijęs su virusais. Daugiausiai yra kalbama apie storosios žarnos, krūties, kiaušidžių, prostatos, inkstų vėžį. Jis pastaruoju metu yra vienas iš dažnesnių, kuriam randame paveldimą polinkį“, – sakė O. Liaugaudienė.
Tuomet vėlgi galime pasikviesti chirurgui ir jei moteris pageidauja, galime atlikti profilaktinę operaciją ir išvis užkirsti kelią vėžio atsiradimui, kartu išvengti atitinkamo gydymo. Tokiu būdu genetiniai tyrimai pasidaro dar svarbesni. Visada kviečiu tas moteris, kurių šeimose kartojasi krūties vėžys, atvykti. Dar geriau atvykti, jei tai įmanoma, kartu su sergančiu giminaičiu“, – aiškino genetikė.
Ji pasakojo, kad tokiu atveju visų pirma ištiriamas sergantis žmogus, jam toliau padedama, užtikrinama stebėsena, galbūt paskiriamos profilaktinės operacijos:
„Tada jau žiūrime šeimą, kitus šeimos narius, kam tai tik aktualu. Ir tai – ne tik moterys, bet ir vyrai, nes jiems tie patys genai didina prostatos vėžio riziką. Tad visus juos galime ištirti iš anksto.“
Kokio vėžio riziką parodo?
Paklausta, ar genetiniai tyrimai gali parodyti konkrečios lokalizacijos vėžio riziką, pašnekovė paaiškino, kad ne visi onkologiniai susirgimai turi paveldėjimą.
„Pavyzdžiui, kraujo vėžys, tai yra onkohematologinės ligos neturi nustatytų genų, kurie padidina riziką. Taip pat jų nėra plaučių, gimdos kaklelio vėžio atveju, kadangi žinome, kad pastarasis vėžys susijęs su virusais. Daugiausiai yra kalbama apie storosios žarnos, krūties, kiaušidžių, prostatos, inkstų vėžį. Jis pastaruoju metu yra vienas iš dažnesnių, kuriam randame paveldimą polinkį.
Išskyrus kelis minėtus atvejus, praktiškai visada kviečiame gyventojus, iki 50-ies susirgusius vėžiu, atvykti pas genetiką ir jis jau sprendžia, ar yra reikalingi genetiniai tyrimai“, – patarė O. Liaugaudienė.
Ji kartu atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu daugėja pacienčių, kurios pačios pasiprašo specialisto ar šeimos gydytojo dėl genetinių tyrimų.
„Visada raginu tai padaryti, nes atvykus pas genetiką ir galima išsiaiškinti, reikia to tyrimo ar ne, ir pagerinti savo psichologinę gerovę“, – pastebėjo genetikė.
Tyrimas atsieina ir 500–600 eurų
Paklausta, kiek paprastai atsieina tokie tyrimai, pašnekovė papasakojo konkrečiai apie Nacionaliniame vėžio institute atliekamus tyrimus:
„Turime dviejų etapų tyrimus – vienas jų dėl dažniausiai nustatomų pokyčių, kai ištiriame tik tam tikras genų vietas, ne visą geną pilnai. Toks tyrimas ne toks išsamus, bet yra pigesnis, kainuoja apie 100 eurų. Taip pat turime išsamų tyrimą, kur galima patikrinti keliolika genų nuo pradžios iki galo, ji jau kainuoja 500–600 eurų.“
Genetinis tyrimas atliekamas paėmus veninio kraujo. Paprastesnio tyrimo atsakymų galima sulaukti gana greitai – maždaug po 1–2 savaičių. Išsamesnio tyrimo rezultatų gali tekti laukti kelis mėnesius ar net iki metų.
„Paprastesnis tyrimas naudojamas dažnesnių pokyčių nustatymui. Iširta, kad Lietuvoje tie pokyčiai pasitaiko dažniausiai, dauguma moterų turi šiuos pakitimus, kurios turi paveldimą polinkį. O išsamus tyrimas parodo visus pokyčius – ir dažnus, ir retus, jo atsakymas galutinai pasako, ar yra polinkis, ar ne“, – paaiškino O. Liaugaudienė.
Vis rečiau šalinamos krūtys
A. Levickytė kartu pasidalino naujausiais pasiekimais krūties gydymo srityje. Ji pastebėjo, kad pasaulis gana sparčiai žengia į priekį ir atkreipė dėmesį, kad vis dažniau nustačius genetinį polinkį vietoj krūties šalinimo pasirenkamas stebėjimas.
„Anksčiau nustačius BRCA1, BRCA2 mutacijas absoliuti dauguma specialistų siūlydavome prevencines operacijas, tai yra rekomenduojama abipusė mastektomija su rekonstrukcija ir ginekologinės prevencinės operacijos.
Dabar situacija gana ženkliai keičiasi į polinkį stebėsenai, yra aktyvios stebėjimo schemos. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje moteriai, kuriai nustatyta BRCA1 arba BRCA 2 mutacija, priklauso 3 krūtų tyrimai per metus – mamograma, jei tikslinga stebėti dėl krūtų audinio, echoskopija ir krūtų magnetinis rezonansas“, – pasakojo chirurgė.
Ji pabrėžė, kad toli gražu ne visose Europos Sąjungos šalyje magnetinis rezonansas esant paveldimam krūtų vėžiui kartą per metus yra kompensuojamas valstybės.
