Praėjusį trečiadienį Vilniaus rotušėje trečiadienį vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) suvažiavimas. Šalies merai ir tarybų nariai susirinko tebesitęsiant diskusijoms dėl savivaldybių tarybų narių elgesio leidžiant jiems skiriamas kanceliarines išmokas.
Pats „čekiukų“ skandale sušmėžavęs Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius buvo perrinktas savivaldybių asociacijos prezidentu. Už jo kandidatūrą balsavo 144 LSA suvažiavimo delegatai, vienas buvo prieš, susilaikė 11. Suvažiavime dalyvavo 186 delegatai iš 60 savivaldybių.
Prezidentas išrinktas iš vieno kandidato. M. Sinkevičių perrinkti pasiūlė socialdemokratų merai iš Pakruojo, Birštono, Prienų, Kauno rajono, Kėdainių. Organizacijos prezidentas renkamas ketverių metų kadencijai.
„Reikia kažkurioje vietoje sustoti daryti klaidas. Įsiūbuotas laivas įsisiūbavo pernelyg daug. Jei būtume tą dalyką pratęsę, būtų buvusios labai skaudžios pasekmės. Savivalda yra ta vieta, kuri negali daryti klaidų. Pasirinktas toks kelias ir parodomas veiklos stabilumas“, – apie M. Sinkevičiaus perrinkimą naujienų portalui tv3.lt kalbėjo A. Visockas.
Kalba apie prarandamus šimtus milijonų
A. Visockas pasidžiaugė, kad LSA suvažiavime atkreiptas dėmesį į opią problemą. Kaip šalies merams ir taryboms nariams sakė M. Sinkevičius, kitąmet įpusės naujausias Europos Sąjungos (ES) finansinis laikotarpis, o regionų plėtrai skirtos lėšos nėra naudojamos.
„Kitų metų vasarą bus naujausio finansinio laikotarpio peržiūra, nežinau, ar mes tikrai pridėję ranką prie širdies galėsime pasigirti nuveiktais darbais“, – trečiadienį per LSA suvažiavimą Vilniuje sakė jis.
„Numatyti 1,6 mlrd. eurų regionams – suma įspūdinga, bet kol kas tas įspūdis yra tik skaidrėse, bet ne realiais įvykdytais projektais, ne realiais darbais. Todėl norėtųsi, kad tos programos įvairių ministerijų kartu su savivalda, su regionais kaip įmanoma greičiau startuotų“, – tvirtino asociacijos vadovas.
Regionų plėtros programa skirta mažinti atotrūkius tarp regionų ir gerinti gyvenimo kokybę. Anot LSA vadovo, ministerijos iki šiol nėra parengusios pusės regioninių pažangos priemonių finansavimo gairių, be kurių regionai negali tinkamai ir laiku planuoti investicijų.
„Šioje vietoje verta kalbėti apie teisės viršenybės principą. Seimas priėmė įstatymą, tame įstatyme numatė lėšas ir visa tai stovi. Prarandami šimtai milijonų, prarandama potenciali savivaldos vystymosi galimybė. Jau treti metai – 0 eurų. Tai didelė bėda, didelė sisteminė bėda. Ir ji tikrai ženkliai didesnė nei šitas „čekiukų skandalas“, – kalbėjo A. Visockas.
Sako, kad „čekiukų“ skandalas nukreipia dėmesį nuo kitų temų
Šiaulių meras kalbėjo ir apie kitą temą, kuri, jo nuomone, turėtų sulaukti daug daugiau dėmesio, nei „čekiukų“ skandalas – energijos parkas jūroje.
Kaip skelbia Energetikos ministerija, pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų.
„Jis ženkliai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams“, – savo svetainėje skelbia Energetikos ministerija.
Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Skaičiuojama, kad maždaug 700 megavatų galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 2 teravatvalandžių žaliosios elektros energijos per metus. Tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio.
„Visuomenė visiškai nežino atsakymų, kokia bus kilovatvalandės kaina, kas šitą parką galiausiai turės utilizuoti, kiek Lietuva turi prisidėti prie šito parko, ar šitas parkas veiks rinkos sąlygomis, ar Lietuva turės duotuoti ir prisidėti milžiniškomis sumomis. Jokio atsakymo, o procesas vyksta“, – dėstė A. Visockas.
„Šiaulių miesto gyventojų vardu reikalauju pateikti atsakymus į labai opų klausimą. Mes niekaip nesame suinteresuoti, kad Lietuva dešimtmečius turėtų brangesnę elektros energiją, negu galėtų turėti, jei dalyvautume atviros rinkos sąlygomis. <...> Nereikėtų apsimesti, kad nematome, nereikėtų to klausimo paslėpti po „čekiukais“, apklijuoti to klausimo „čekiukais“, – kalbėjo jis.
Siūlo atkreipti dėmesį ir į Seimo narių išlaidas
Šiaulių meras taip pat paaiškino, kodėl, jo nuomone, skaidrinimo kampanija pirmiausia palietė savivaldą.
„Todėl, kad savivaldybių yra daug. Vieną savaitę vieną atrandi, kitą savaitę kitą atrandi ir taip tu gali volioti šitą skandalą mėnesį, du, tris... Per tą laiką gali pasidaryti kitoje vietoje Lietuvai nebūtinai naudingas sutartis“, – įsitikinęs A. Visockas.
Meras klausia, kodėl kreipiamas dėmesys tik į savivaldybių tarybų narius, jei panašių problemų galima rasti ir Seime.
„Lygiai tos pačios kanceliarinės lėšos. Seimas yra vienas, tai vieną organizaciją išnagrinėkime, tai užtruktų trumpiau ir būtų efektyviau. Tada galima pasižiūrėti bendrai į savivaldą. Kas yra vykdoma? Atkreipkite dėmesį, randa vienoje, po to didžiulis burbulas, nes rado kitoje, dar kitoje ir dar kitoje...
Ko siekiama? Siekiama sužadinti žemuosius žmonių jausmus, a la atradome sensaciją. Juokingiausia yra tai, kad šita sensacija žinoma dvidešimt metų, o gal dar ilgiau. Akivaizdu, kad dalykas yra paimtas nuo lentynos, siekiant nebūtinai aiškių tikslų.
Nebegalime juokauti, nes Seimas atsistatydins, Vyriausybė atsistatydins. Dėl ko? Ar nebegalioja nekaltumo prezumpcija? Visi staigiai kalti? To ir siekiama, kad visi vagys, visi kalti, todėl Vyriausybė turi virsti ant šono, Seimas turi virsti ant kito šono ir visa Lietuva pasileisti, subirti...“, – samprotavo A. Visockas.
Šiaulių meras aiškina, kad ne Andrius Tapinas pirmasis iškėlė „čekiukų“ klausimą.
„Šitą klausimą dėl tų „čekučių“ aš kėliau 2011–2015 metais. Jis yra akivaizdžiai keistinas, nes, įsivaizduokite, susiremontavai automobilį, kiek tu su tuo automobiliu važiuosi pas rinkėjus, o kiek sau naudosi? Akivaizdu, kad važiuosi ir sau. Vadinasi jau susikerta, kažkas negerai. Norint išspręsti šį klausimą, reikia duoti pinigus ir žmogus darys, ką jam reikia. Kaip ir kiekviename darbe. Ką galiausiai ir priimsime“, – sakė A. Visockas.
Seimui ketvirtadienį pateiktos pataisos, numatančios, kad savivaldos politikams vietoje skandalą sukėlusių vadinamųjų kanceliarinių išmokų būtų mokamas atlyginimas. Atlygis savivaldybių tarybų nariams siektų penktadalį mero algos. Visockas siūlo tokį patį modelį taikyti ir dėl parlamentarų apmokėjimo.
„Ten tos pačios kanceliarinės. Vėl ateityje iškils klausimas, jis bus paimtas nuo lentynos, atsiras herojus ir jis norės pažaisti žaidimuką, ar savęs garsinimo, ar dėl kažko kito. X herojus išpūs tą dramą ir turėsime ką? Nebematysime pagrindinių problemų“, – tvirtino A. Visockas.
Neatsiprašo, nes nenori susiskaldymo
Į LSA suvažiavimą Vilniuje sugužėję merai ir tarybos nariai iš visų Lietuvos savivaldybių atsisakė priimti kreipimąsi į visuomenę su atsiprašymu dėl neskaidrios išmokų vietos politikams tvarkos.
Asociacijos valdyba siūlė visai asociacijai išplatinti kreipimąsi į visuomenę su tokiais punktais:
• Atsiprašome visuomenės už savivaldybių tarybų narių veiklos apmokėjimo tvarkos keliamas abejones dėl skaidrumo;
• Prisiimame atsakomybė dėl to, kad ši sistema neužtikrinanti skaidraus viešųjų lėšų panaudojimo, gyvavo savivaldybėse ne vienerius metus ir nebuvo imtasi veiksmų ją pakeisti;
• Ši krizė turi tapti atspirties tašku kuriant naują, skaidrią, visuomenės lūkesčius ir šalies įstatymus atitinkantį savivaldybių tarybų narių darbo apmokėjimo modelį;
• Dabartinė ydinga apmokėjimo tvarka privalo būti keičiama iš esmės, todėl siūlome Vietos savivaldos įstatyme įtvirtinti fiksuotą atlygį už savivaldybės tarybos nario darbą.
Klausimą išbraukti iš suvažiavimo darbotvarkės pasiūlė būtent A. Visocką.
„Savivalda turi rodyti vienybę. Čia buvo nuomonių skirtumai. Šitas nuomonių skirtumas būtų atvedęs į peštynes. Vienas vienaip, kitas – kitaip. Gal kieno nors toks tikslas ir yra? Mes nepasidavėme tam norui išsidraskyti. Aš galiu atsistoti ir sakyti, kad nenaudojau nė euro, o kitas naudojo. Gal to ir siekiama, kad žmonės išsidaužytų“, – svarstė A. Visockas.
„Iš vienos klaidos neturi išaugti kita klaida. Ta klaida turi būti suvaldyta ir taip ir bus. Seimas, pasirodo, gali dirbti. Kai reikia, pasižiūrėkite, per trumpą laiką priima. Ir viskas bus neutralizuota, problemų nebus. Nemanau, kad tyrimuose turi pasiskandinti STT, prokuratūra ir taip toliau. Nes čia bus bereikalingas laiko švaistymas, daug energijos, daug kraujo, daug nereikalingų kalbų, o pagrindinės problemos bus nepamatytos“, – apibendrino pašnekovas.
