Vilniuje, Pilaitės rajone, spalio 24 d., daugiabučiame name buvo kilęs gaisras – ugniagesiai iš pastato evakavo 22 suaugusius žmones ir 12 vaikų. Atvykę ugniagesiai pamatė iš vieno dviejų kambarių buto besiveržiančius juodus dūmus. Gaisras kilo 4 aukšte esančiame bute.
Visgi nors rimtesnių padarinių buvo išvengta, Pilaitės gyventojai nerimauja, kad įvykus panašiai nelaimei, ugniagesiai gelbėtojai kitą kartą gali paprasčiausiai neturėti galimybės išgelbėti žmonių iš degančio daugiabučio. Apie tai pilaitiškiai pradėjo diskutuoti savo bendruomenės grupėje „Facebook“ socialiniame tinkle.
Grupėje žmonės dalinosi, kad įvykusio gaisro metu ugniagesiai gelbėtojai su savo transporto priemonėmis negalėjo privažiuoti prie daugiabučio iš kiemo pusės, o tai sukėlė didesnę grėsmė aukštesniuose degusio daugiabučio aukštuose buvusiems gyventojams, kurie pastate liko įkalinti.
Žmonės taip pat diskutavo, kad nors ir yra padaryti specialūs vartai, specialiųjų tarnybų transporto priemonės pravažiuoti į kiemus, dažnai jie būna užstatyti gyventojų automobiliais, kadangi paprasčiausiai trūksta automobilių parkavimo vietų.
„Visi puikiai žino, kad bet kuriam Vilniaus mikrorajone, o gal net gi ir visuose labai trūksta vietų automobilių parkavimui, todėl gyventojai juos stato kur pavyksta. Vieną kitą nubaudžia, vieną kitą išveža tralas, bet esminė problema nesikeičia. Ir čia jau kalbame ne apie žolės saugojimą ar praeivių patogumą, o apie žmonių gyvybes“, – žurnalistams teigė Pilaitės gyventoja Idilija.
Anot pilaitiškės, gaisro atveju, gelbėjimo tarnybos neturi galimybės pasiekti įvykio vietos.
„Spalio 24-osios naktį viename iš Pilaitės daugiabučių kilęs gaisras puikiai parodė ant kokios parako statinės gyvena didelė dalis vilniečių. Pirmiausia, gaisrui kilus bute ne iš gatvės, o iš kiemo pusės, gaisro iš išorės fiziškai niekaip nebuvo įmanoma pasiekti. Siauri pravažiavimai, arkos, nakčiai "kur išeina" palikti automobiliai“, – dalinasi Idilija.
Be to, gyventoja atkreipia dėmesį, kad devynaukščio laiptinėje, kurioje ir degė butas, kilo ir kitų problemų su gyventojų evakavimų.
Moteris teigia, kad daugelyje namų viršutiniuose aukštuose tarp balkonų padaryti praėjimai nelaimės atveju yra uždaryti. Todėl gaisro atveju gyventojai neturi galimybės pabėgti nuo ugnies.
„Abu šie "šauktukai" užsidegė Pilaitėje tą spalio naktį, tik šįkart labai laimingai - pažadinti ar patys pabudę žmonės namus paliko ir išsigelbėjo per dūmuose paskendusią laiptinę, ar buvo iškelti bokštelio iš gatvės pusės. Niekas nenukentėjo. Tik vienas šuo.
O kas bus kitą kartą? Ar būtina laukti kito karto? Labai norėčiau, kad šitie dalykai būtų išspręsti jau dabar. Priešgaisrinė sauga nėra tik raidės popieriuje - ji gelbėja žmonių gyvybes“, – sako Pilaitės gyventoja.
Problemų pasitaiko visame mieste
Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (PGV) atstovas Osvaldas tvirtina, kad ugniagesiai su šia problema tikrai yra susipažinę, o tam tikra problematika dėl to, kad ugniagesiams yra sunkiau privažiuoti prie tam tikrų daugiabučių, vyrauja visame mieste.
„Tam tikra problematika yra. Ji yra tiesiogiai susijusi su pastato aukštingumu, o kalbant apie daugiabučius gyvenamuosius pastatus, kuo aukštesnis ar didesnis yra pastatas, tuo daugiau gyventojų jame gyvena. Tai iššaukia didesnį automobilių statymą aplink pastatus, iš to gali kilti sunkumų vykdant gelbėjimo darbus, nes tada būna daugiau užstatomos automobilių aikštelės ir panašiai“, – sako Vilniaus PGV atstovas.
Nepaisant to, pašnekovas teigia, kad ugniagesiai su šia problema susitvarko ir sugeba įvykdyti pavestus darbus. Ne išimtis ir įvykęs gaisras Pilaitėje.
„Buvo vykdomi gaisro gesinimo darbai pagal visą tvarką. Ugniagesiai priėmė saugiausią sprendimą pagal faktines aplinkybes, kad būtų užtikrintas pilnas žmonių saugumas“, – sako jis.
Visgi išskirti Vilniaus rajonus, kuriuose gelbėjimo darbus atlikti būtų sunkiau, Vilniaus PGV atstovas sakė negalintis, kadangi kiekvienas rajonas turi savų niuansų, pavyzdžiui, skirtingus pastatų aukščius ar paties rajono išdėstymą.
„Apskritai daugiau problemų kyla su tankiai apgyvendintomis vietovėmis. Norėčiau išskirti ne būtent rajonus, o tas vietas, kuriose tankiai pristatyta daugiabučių ir trūksta automobilių stovėjimo vietų“, – komentuoja Vilniaus PGV atstovas.
Todėl, anot jo, siekiant spręsti ugniagesių prieinamumo prie įvykio vietos problemą, visų pirma sostinėje reikėtų svarstyti apie įvairaus tipo (daugiaaukščių, požeminių, atvirų) transporto priemonių parkavimo aikštelių įrengimą.
Tiesa, nors automobilių parkavimosi vietų nebuvimą pašnekovas išskiria kaip pagrindinę kliūtį ugniagesiams, siekiantiems pažaboti nelaimę, kartais susiduriama ir su kitomis problemomis.
Pavyzdžiui, specialiųjų tarnybų transporto priemonių pravažiavimai būna užstatyti gėlių vazonais arba ten įrengiamos dviračių laikymo vietos ar pastatomos vaikų žaidimo aikštelės.
„Visa tai irgi iššaukia problemą, kad ugniagesiai gelbėtojai su technika negali laisvai manevruoti. O kai nėra galimybės laisvai manevruoti, tai apsunkina patį darbą ir šiek tiek pailgina reagavimo ir darbų vykdymo laiką“, – sako Vilniaus PGV atstovas.
Aktyviai bendradarbiaujama su savivaldybe
Pašnekovas prideda, kad ugniagesių prieinamumo prie įvykio vietos problema sprendžiama ir kitokiais būdas, pavyzdžiui, įrengiami specialūs kelio ženklai, pagal kuriuos gyventojams yra draudžiama statyti transporto priemonės tam tikruose kelio ruožuose.
„Tai yra su savivaldybe suderintas informacinis skydas „Skubi pagalba jūsų saugumui“. Skydas rodo, kad šis kelias yra skirtas privažiuot gaisrinei technikai ir tai draudžia automobilių stovėjimą“, – sako Vilniaus VPG atstovas.
Jis tvirtina, kad šiuo metu su Vilniaus miesto savivaldybe taip pat yra aktyviai bendradarbiaujama, siekiant nustatyti, kokiose Vilniaus miesto gatvėse ugniagesiams kyla daugiau sunkumų, vykdant gelbėjimo darbus.
„Šiuo metu tikrai aktyviai tiek su meru, tiek su savivaldybės skyriais bendraujame, vertiname jų ir savo galimybes. Stengiamės patys prisidėti, siekiant išsiaiškinti, kaip užtikrinti visą įmanomą gyventojų miesto gyventojų saugumą“, – komentuoja pašnekovas.
Be to, Vilniaus VPG atstovas prašo, kad ir patys gyventojai išliktų sąmoningi ir atsakingi – laikytųsi kelių eismo taisyklių (KET), paskatintų tai daryti ir savo artimuosius bei pažįstamus.
O pamačius, kad kas nors pasistatė automobilį ant ugniagesiams skirto pravažiavimo – apie tai praneštų atsakingoms institucijoms.
„Šiuo metu matome teigiamą tendenciją kalbant apie gyventojų sąmoningumą. Gyventojai sąmoningėja, matome tikrai teigiamą ir pozityvią linkmę tuo klausimu. Tai tikimės, kad ir ateityje gyventojai išliks visuomeniški ir sąmoningi“, – sako Vilniaus VPG atstovas.
Pernai surašė 82 tūkst. protokolų
Vilniaus miesto savivaldybės atstovo Gabrieliaus Grubinsko teigimu, automobilių sustojimo ir stovėjimo tvarkos kontrolę pagal įgaliojimus vykdo Vilniaus savivaldybės viešosios tvarkos pareigūnai.
Štai pernai, anot savivaldybės atstovo, už tokius fiksuotus pažeidimus gyventojams iš viso buvo surašyti 82 tūkst. protokolų.
„Jei netinkamai pastatytas automobilis ne tik pažeidžia Kelių eismo taisykles (KET), bet ir trukdo saugiam eismui, trukdo pravažiuoti – vykdomas priverstinis nutempimas. Parkavimo tvarkos kontrolę vykdo ir policijos pareigūnai“, – prideda G. Grubinskas.
Tiesa, sostinės savivaldybės atstovas sako, kad užkardyti visų automobilių stovėjimo pažeidimų savivaldybė pajėgumų neturi. Tačiau laikantis KET ir vadovaujantis kelio ženklais pastatyti automobiliai, pasak G. Grubinsko netrukdo pravažiuoti specialiųjų tarnybų transporto priemonėms.
„Jei kyla pavojus ir į reaguojančios specialiosios tarnybos negali pravažiuoti pro netinkamai pastatytus automobilius, sprendimus tokiose situacijose priima pačios specialiosios tarnybos“, – priduria G. Grubinskas.
Jei ir toliau taip tęsis, Vilnius uzdus nuo kamsciu.
