Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo pataisą parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto nariai įregistravo po to, kai LB jiems pristatė siūlymus dėl kainų apvalinimo siekiant apyvartoje sumažinti 1 ir 2 centų monetų arba jų iš viso atsisakyti.
Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė BNS tvirtino, kad tokiems sprendimams svarbus tiek visuomenės, tiek verslo pasiruošimas.
„Kuo anksčiau politiškai bus apsispręsta, tuo daugiau laiko pasiruošti ir prisitaikyti, kad apie reguliavimą žmonės sužinotų iš anksto, o ne prie kasų mokėjimo vietoje – tam reikalinga informacinė šviečiamoji kampanija“, – teigė M. Lingė.
Numatoma, kad galutinė pirkinio suma būtų apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.
Atsiskaitant keliomis skirtingomis mokėjimo priemonėmis būtų apvalinama tik ta suma, kuri mokama grynaisiais. Apvalinami būtų ir įmonių grynaisiais pirkėjams atiduodami pinigai už grąžinamą prekę.
Finansinės apskaitos įstatymo pataisa taip pat ketina numatyti, kad apskaitos dokumentuose, be kitų rekvizitų, turės būti nurodoma apvalinimo ir bendra mokėtina suma, pritaikius apvalinimą.
Europos Komisijos apklausos duomenimis, iš visų euro zonos valstybių Lietuvoje daugiausia teigiančių, kad eurų monetos sukelia nepatogumų – 1 iš 5 apklaustų gyventojų patiria sunkumų naudodamas eurų monetas, daugiausia nepatogumų kyla dėl 1 ir 2 euro centų monetų.
Šešios euro zonos valstybės (Airija, Belgija, Italija, Nyderlandai, Suomija ir Slovakija) jau yra išsprendusios analogiškas 1 ir 2 euro centų monetų naudojimo keliamas problemas ir taiko galutinės pirkinių krepšelio sumos, mokant grynaisiais pinigais, apvalinimą.
Už euro zonos ribų tokia praktika taikoma dar plačiau – Švedijoje, Norvegijoje ir Danijoje. Latvija ir Estija taip pat svarsto šią galimybę.
