Pirmasis Seimo vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma siūlo keisti Seimo statutą, kad būtų užkirstas kelias teistiems, priesaiką sulaužiusiems parlamentarams gauti išeitinę kompensaciją.
Pagal pataisą, išeitinė išmoka būtų nemokama, jeigu Seimo narys įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pražįstamas kaltu dėl nusikaltimo, arba Konstitucinis Teismas (KT) konstatuoja, kad jis šiurkščiai pažeidė Konstituciją bei sulaužė priesaiką. Šiuo metu išeitinės Seimo narys negauna, jei jis perrenkamas kitai kadencijai.
Pasak J. Razmos, pataisa užtikrintų, kad parlamentaras negautų išeitinės kompensacijos, kai įsiteisėjus teismo nuosprendžiui ar KT konstatavus priesaikos sulaužymą bei šiurkštų Konstitucijos pažeidimą, Seime neužtenka balsų per apkaltą panaikinti mandatą.
Būtent tokia situacija susiklostė dėl Darbo partijos frakcijos nario V. Gapšio. Gruodį Seimas per apkaltą nepanaikino jo mandato Seime, nes nepavyko surinkti būtino minimalaus skaičiaus – 85 – balsų, palaikančių tokį sprendimą.
Taip pat vasarį Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad už korupcinius nusikaltimus nuteistas ir dabar kalintis V. Gapšys nuosprendžiu nebuvo įpareigotas atsistatydinti. Išaiškinimo į teismą, ar kalintis Seimo narys turi atsistatydinti, kreipėsi Lietuvos probacijos tarnyba.
Lietuvos apeliacinis teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Gapšiui yra skyręs puspenktų metų laisvės atėmimo bausmę, jis šiuo metu kali Kauno kalėjime.
Pagal dabar galiojančią tvarką, rudenį pasibaigus jo kadencijai Seime, politikui turėtų būti išmokėta tiek vidutinių atlyginimų, kiek metų nepertraukiamai truko jo įgaliojimų laikas Seime, bet išmoka negalėtų būti mažesnė kaip dviejų mėnesių ir didesnė kaip šešių mėnesių atlyginimai.
Mat dabar Seimo statutas numato, kad išeitinė kompensacija nemokama tik tuo atveju, jeigu politikas neperrenkamas kitai kadencijai.
Tuo pačiu projektu J. Razma siūlo atsisakyti privalomo slapto balsavimo dėl kaltinimo formuluočių per apkaltos procesą.
