„Akivaizdu, kad po pastarųjų savaičių, ypač to žiaurumų Bučoje, kituose Ukrainos miestuose, nebegalima kalbėti tik apie Putino karą, vien apie Kremliaus režimą, turint galvoje koks didžiulis palaikymas Rusijos visuomenėje yra šiems veiksmams“, – trečiadienį Žinių radijui sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Matyt, ta valstybė išgyti greitai nepajėgs ir ji turės būti izoliuojama įvairiuose formatuose. Ne tik politiškai, ne tik diplomatiškai, ne tik ekonomiškai, bet ir kultūros, sporto, kitose srityse“, – tvirtino ji.
„Tiesiog su tos šalies atstovais sėdėti prie bendro stalo, matyt, ilgus metus negalima bus“, – pridūrė parlamento vadovė.
Ji tvirtino, kad esant tokioms aplinkybėms negalima vienodai vertinti Rusiją ir Baltarusiją norinčiųjų palikti gyventojų.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, reikia atskirti režimų persekiojamus rusus ir baltarusius nuo tų, kurie savo šalis palieka dėl ekonominių sumetimų.
„Manau, kad verta atskirti tuos žmones, kurie realiai bėga nuo represijų, nuo persekiojimo, kuriems gresia kalėjimas Rusijoje ar Baltarusijoje. Ir tokių žmonių tikrai yra nemažai, dalis jų tikrai pasibels ir į Lietuvą. Įmanoma, manau, subalansuoti saugumo aspektus su tuo, kad tiems žmonėms, kurie patiria realius persekiojimus toje šalyje, būtų suteikta galimybė ar prieglobstis“, – teigė Seimo vadovė.
„Kitas dalykas, kad tie žmonės, kurie po vasario 24 dienos staiga pasijuto nepatogiai, tapo tokiais ekonominiais migrantais su galbūt vis dar tvirtu palaikymu Putino politikos, jiems, matyt, neturėtų būti plačiai atvertos durys. Pragmatiškai ieškantieji patogesnės šiek tiek valstybės, manau, turėtų būti atsijoti“, – tvirtino ji.
Vasario pabaigoje Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą. Reaguodami į tai Vakarai paskelbė ne vieną ekonominių sankcijų paketą Rusijai, Baltarusijai, savo veiklą ten nutraukė daug žinomų kompanijų.
