Kaip Eltai posėdžio išvakarėse teigė URK pirmininkas Žygimantas Pavilionis, didžiausias dėmesys bus skirtas klausimui, kaip šioje situacijoje gali prisidėti Seimas ir Vyriausybė.
„Pasitarsime kaip mes, kaip parlamentarai, galėtume prisidėti savo dalyvavimu, žinant, kad ryšius turime su visomis Kaukazo šalimis“, – teigė politikas.
Ž. Pavilionio teigimu, tiesiogiai konflikte nedalyvaujančių Baltijos šalių pastangos Kaukazo regione yra vertinamos.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Azerbaidžanas pradėjo „antiteroristinę“ operaciją prieš tarptautinės bendruomenės pripažintą savo teritoriją – Kalnų Karabachą, o kitą dieną paskelbė ją baigęs.
Ketvirtadienį buvo surengtos Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho atstovų derybos dėl tolesnio situacijos sureguliavimo. Azerbaidžanas pažadėjo leisti išvykti iš Karabacho armėnams, kurie sudės ginklus.
Armėnijos užsienio reikalų ministerija kaltina Azerbaidžaną vykdant „etninį valymą“.
Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho prasidėjo dar 1988 metų vasarį, kai Kalnų Karabacho autonominė sritis, kur gyventojų daugumą sudaro armėnai, pareiškė pasitraukianti iš Azerbaidžano SSR sudėties. 1991 metų rugsėjį autonomijos administraciniame centre Stepanakerte buvo paskelbta, kad įkuriama Kalnų Karabacho Respublika.