„Valstiečiai“ Rima Baškienė, Agnė Širinskienė ir Viktoras Pranckietis siūlo įteisinti, kad parlamentarai ilsisi 40 dienų per metus. Seimo nariai kasmetinių atostogų išeitų ir iš jų grįžtų tuo pačiu laiku.
Jaučiasi nusipelnę dvigubų atostogų
Dauguma Europos Sąjungos šalių parlamentarų dirba nepertraukiamą darbą ir neturi atostogų. Tačiau Lietuvos seimūnai jaučiasi nusipelnę poilsio. Ir net dvigubo.
Šiuo metu Darbo kodekse įtvirtinta, kad dvigubai ilgesnės atostogos (ne 20, o 41 darbo diena) suteikiamos darbuotojams, kurių darbas susijęs su didesne nervine, emocine, protine įtampa ir profesine rizika, taip pat kurių darbo sąlygos yra specifinės. Ilgiau Lietuvoje atostogauja medikai, mokytojai, dėstytojai ir kai kurie kiti dirbantieji.
R. Baškienė sako, kad Seimo nario darbas suteikia daug įtampos ir streso. „Dirbame labai įtemptą darbą, nuolat bendraujame su žmonėmis ir sprendžiame sudėtingus klausimus. Manau, jog parlamentarų darbinė aplinka daro neigiamą psichologinį poveikį. Todėl atostogos turėtų būti kaip mokytojų ar medikų“, – aiškina Seimo narė.
Tikina, kad tarp sesijų nepailsi
Nors oficialiai parlamentarai atostogų neturi, praktika rodo, kad atostogų malonumams laiko jie randa tarp sesijų. Pirmasis tarpas tarp sesijų prasideda birželio 30-ąją ir baigiasi rugsėjo 10-ąją. Antrasis – prasideda rudens sesijos pabaiga gruodžio 23 ir baigiasi pavasario sesijos pradžia kovo 10.
R. Baškienė sako, kad tarpų tarp sesijų parlamentarams nepakanka kokybiškam poilsiui. „Rinkėjams iš šalies atrodo, kad mes tarp sesijų ilsimės. Tačiau taip tikrai nėra. Vyksta komitetai, darbo grupių posėdžiai, Seimo nariai lanko savo rinkimines apylinkes, rinkėjus, ruošia naujus pasiūlymus ir įstatymų pataisas. Be to sesijos dažniausiai pratęsiamos, darbas tampa dar intensyvesnis“, – sako R. Baškeinė.
Tačiau parlamentarė pripažįsta, kad ne visi Seimo nariai laiką tarp sesijų išnaudoja efektyviai. „Ką veikia parlamentaras tarp sesijų labai priklauso nuo jo paties. Vienas dirba tikrai intensyviai, o kitas gal daugiau laiko skiria savišvietai, kelionėms, sveikai gyvensenai, pažintims. Negaliu to vadinti piktnaudžiavimu. Tačiau tikrai būtų galima ir geriau išnaudoti tą laiką. Dėl to ir būtina įstatymiškai įteisinti parlamentarų atostogas. Ir Seimo nariams būtų mažiau įtampos – atostogų metu jie galėtų vaikščioti pliaže nesijausdami kalti, be įtampos, kaip dabar“, – sako „valstietė“.
Ekonomistas: tyrimai nerodo, kad parlamentarai nusipelno daugiau atostogų
Ekonomistas Romas Lazutka stebisi tokiu „valstiečių“ siūlymu. Anot eksperto, jokiais tyrimais nepagrįsta, kad parlamentarai darbe pavargsta labiau, nei kitų profesijų atstovai.
„Nežinau, kokiu pagrindu Seimo nariai turėtų gauti ilgesnes atostogas. Iš vienos pusės, jie priima visai šaliai svarbius sprendimus, daug bendraujama, daug konfliktinių situacijų ir įtampos. Tačiau kieno darbe tokių dalykų nėra? Pavyzdžiui, įmonių ir įstaigų vadovai tuomet tikrai turėtų gauti dvigubas atostogas. Yra atliekami tyrimai, rodantys, kokios profesijos yra kenksmingiausios. Tačiau neteko girdėti, kad politikai būtų tarp tų profesijų atsotogų. Gal reikėtų atlikti naują tyrimą ir pažiūrėti, ar iš tiesų Seimo nariai gauna daugiau streso, nei kiti ir nusipelno tų dvigubų atostogų “, – sako ekonomistas.
R. Lazutkos teigimu, įtemptos darbo sąlygos apskritai turėtų būti ne kompensuojamos atostogomis, o gerinamos. „Iš sovietmečio net buvome paveldėję lengvatas žmonėms, kurie dirba kenksmingą darbą. Dabar, orientuodamiesi į Europos Sąjungą, suprantame, kad žmonės iš viso neturi dirbti kenksmingo darbo. Taigi, jei Seimo nariai patiria daug streso, gal reikėtų pratintis organizuoti darbą, kad jis neteiktų tiek daug neigiamų emocijų? Atostogos kenksmingo darbo poveikio nekompensuos. Reikia žmonėms gerinti darbo sąlygas ir mokyti tvarkytis su patiriamu stresu“, – teigia ekspertas.
